Kategorija: naujienos

Paskelbta

POST SCRIPTUM 2020-SIEMS…

Mieli žiūrovai, baigiasi keisti metai. Solo teatrui tai turėję būti tolimų kelionių metai – tačiau neišvykome į taip lauktas gastroles Čilėn, Japonijon…  Tačiau 2020-ji tapo prasmingais. Padėjusiais suprasti, regis, akivaizdų, bet esminį dalyką: teatras – tai alsavimas žiūrovų salėje. Ir jokios online transliacijos to nepakeis…

Po pavasarinio karantino keista buvo nebematyti už kaukių pasislėpusių žiūrovų veidų ir gyvų reakcijų, bet… kokios brangios buvo kiekvienos švytinčios stebinčiojo sceninį vyksmą akys! Su kokiu džiaugsmu (po pavasarinės tylos) vasarą ir rudenį su spektakliais lankėme Lietuvos miestus ir miestelius – ypatingai jutome kiekvieno gyvo susitikimo su žiūrovais vertę. O anksčiau tai atrodė tarsi savaime suprantama…  

     Pavasarį nebesitikėjome, kad šie metai taps tokiais intensyviais – tačiau rugsėjį Meno forte pristatėme M.Duras „AGATOS“ premjerą, Visagino tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ parodėme kuriamą spektaklį „MOTINOS PIENAS“ (pagal šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos romaną) – tai dramatiška mamos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje. Planavome šio spektaklio premjerą Vilniuje prieš Kalėdas, bet, deja… Tikėkimės, dabartinė pauzė  subrandins spektaklį ir žiūrovai jį išvys ateinančiais metais. 2021 m. pavasarį viliamės sulaukti Vilniuje ir „Motinos pieno“ autorės, latvių rašytojos Noros Ikstenos – ji pažadėjo atvykti į spektaklio premjerą ir susitikimą su Lietuvos žiūrovais.

     Džiaugiamės, kad šįmet, vasario mėn. spėjo įvykti ir vienintelės užsienio gastrolės – tarptautinė „Budos palėpėje“ premjera Fudžeiros tarptautiniame menų forume (Fujaira International Arts festival, JAE), kur sulaukėme šiltų užsienio kritikų ir žiūrovų atsiliepimų. Brangūs šįmet pelnyti apdovanojimai teatro festivaliuose Lietuvoje -„Unei“ atitekęs Grand prix Druskininkų tarptautiniame teatro festivalyje „Sankryža“, „Budai palėpėje“ – pagrindinis prizas U.Babickaitės vardo profesionalių teatrų festivalyje „Art Do“, Kupiškyje. Taip pat svarbus įvertinimas – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija, šįmet įteikta Solo teatro įkūrėjai, aktorei ir režisierei Birutei Mar.

     Esame dėkingi teatro tyrinėtojai A.Gudavičiūtei, teatrologei dr.D.Šabasevičienei už įžvalgas ir Solo teatro kūrybos analizę savo aktualiuose straipsniuose ir tekstuose. Dėkojame aplankytų teatro festivalių rengėjams, kultūros centrų vadovams, lyg darbščios bitelės besirūpinantiems kultūros sklaida šiuo nelengvu teatrui metu. Ir, žinoma, esame labai dėkingi mus palaikantiems žiūrovams.

      Nusprendėme kol kas atsisakyti „nuotolinio teatro“, išlaukti – kameriniuose Solo teatro spektakliuose gyvas ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo ypač intymus ir svarbus. Bet mąstydami ką dabartinėmis sąlygomis galėtume prasmingo ir naujo nuveikti – sumanėme pamėginti kiek kitaip pristatyti Solo teatro kūrybą. Ir štai, šventinė dovana išsiilgtiems žiūrovams – Solo teatro komandos sukurti dokumentiniai videofilmai apie spektaklius „BUDA PALĖPĖJE“. „POETĖ“, „UNĖ“ ir „ANTIGONĖ“. Juos žiūrovai galės pamatyti Solo teatro YouTube kanale.

     Tikėkimės, šios spektaklių apžvalgos taps galimybe žiūrovams iš arčiau pažvelgti į teatro kūrybos „virtuvę“, sudomins mūsų spektakliais, padės giliau juos suprasti. Ateinančiais metais viliamės pratęsti šią mums naują kūrybos sklaidos kryptį.

    Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kultūros tarybai ir  Vilniaus miesto savivaldybei, šįmet parėmusiems mūsų darbus ir buvimą.   

      Su artėjančiais 2021-siais! Tikėkime, kad netrukus sugrįš gyvojo teatro džiaugsmas – vienas kitą pasitiksime įgiję kantrybės ir išminties, dėkingi gyvenimui už kūrybos ir buvimo kartu dovaną.

Paskelbta

Naujasis Solo teatro spektaklis „AGATA“ – kaip muzikos kūrinys

Premjera spektaklis AGATA

Rugsėjo 7 d. 19 val. „Meno forte“ Solo teatras pristato šio sezono premjerą – spektaklį pagal Marguerite Duras pjesę „AGATA“ (iš prancūzų kalbos vertė Jurga Vilė). Režisierė Birutė Mar, dailininkė Indrė Pačėsaitė, video dailininkas Karolis Bratkauskas, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas. Atlieka aktoriai Birutė Mar ir Andrius Bialobžeskis, savo kūrybos muziką gyvai groja kompozitorius ir atlikėjas Giedrius Karaliūnas.

Pasak režisierės Birutės Mar, pjesę „AGATA“ ji atrado jau seniai, besidomėdama prancūzų rašytojos Marguerite Duras asmenybe: „Kadaise mano gyvenime buvo toks „M. Duras periodas“ – skaičiau viską, ką parašė ši rašytoja ir ką atrasdavau anglų, lietuvių ar rusų kalba. Jos kūrybos įkvėpta ėmiau mokytis prancūzų kalbos, tuomet pamačiau pačios M. Duras kurtus keistus, regis, į jokį formatą netelpančius poetinius filmus. Atradau ir jos kamerinę autobiografinę pjesę „Agata“ – joje sužavėjo M. Duras kalbos muzika, minties intensyvumas, už žodžių besislepianti „sprogstama“ emocija.“

Beveik prieš pora dešimtmečių gimė Birutės Mar monospektaklis „Meilužis“, kurį aktorė tebevaidina iki šiol ir su kuriuo apkeliavo virš dvidešimties šalių. Savo eilės laukė ir „Agata“ – prieš dešimtmetį režisierė pasiūlė šią pjesę išversti bičiulei Jurgai Vilei: „Labai norėjau, kad „Agata“ suskambėtų scenoje lietuvių kalba, nors ir abejojau – mat Lietuvoje nelabai mėgstamas „prancūziškas“ žodžio, literatūrinis teatras, kuriame herojai be perstojo kalba apie tai, ką jie jaučia – juk ir K. Stanislavskis mokė, kad jausmus reikia „slėpti“ už veiksmo. O šioje pjesėje Agata ir jos brolis daugiau nei valandą kalba vien apie savo jausmus vienas kitam – jokio, regis, veiksmo. Jokio siužeto vystymo.  Tad daugeliui ši pjesė gali pasirodyti visai antisceniška. Bet man ji tuo ir įdomi. Tarsi žodžiais parašytas muzikos kūrinys apie brolio ir sesers prisiminimus ir uždraustą meilę.  Spektaklyje gyvai atlikti muziką pakviečiau pianistą ir kompozitorių Giedrių Karaliūną – vos išgirdusi jo subtilias minimalistines improvizacijas, išsyk pagalvojau apie „Agatą“. Manau, šis mūsų spektaklis bus kažkas tarp muzikos ir teatro – herojų mintys ir jausmai perteikiami pianino garsais, žodžiais ir besimainančios jūros vaizdais ekrane. Jūra – mylima M. Duras stichija, rašytoja labai mėgo savo filmuose stebėti jūrą, už kadro pasigirstant jos tekstams, dienoraščiams, pamąstymams… Jokio, regis, veiksmo – tačiau intensyvi, atpažįstama M. Duras poezija.“

Pasak Birutės Mar, šis spektaklis gimė kitaip – tarytum spontaniškai, įkvėptas Giedriaus Karaliūno fortepijonu atliekamos muzikos garsų ir jūros ošimo: „Man „AGATA“ – tarytum maudynės garsų, prisiminimų, jausmų jūroje.“

Spektaklio sukūrimą parėmė Vilniaus miesto savivaldybė.

Paskelbta

SOLO TEATRO SPEKTAKLIUI „UNĖ“ – „GRAND PRIX“ DIPLOMAS TARPTAUTINIAME TEATRO FESTIVALYJE DRUSKININKUOSE

Birutė Mar festivalyje 2020

      Druskininkuose 2020 m. rugpjūčio 5-15 d. vyko VI-sis tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro sankryža“. Šįmet, sudėtingomis pandemijos sąlygomis, be lietuviškų spektaklių festivalio organizatoriams pavyko pasikviesti svečius iš iš Vokietijos ir Latvijos – dalyvavo teatras iš Rygos „Sidabrinis amžius“ bei žinomas latvių aktorius Andris Bulis su monospektakliu „Feisbukas. Life“. Taip pat atvyko teatras iš Štutgarto „Boris und Konsorten“, pristatęs spektaklį pagal M.Ravenhilo pjesę „Produktas“. Festivalio spektaklius vertino tarptautinės žiuri nariai, kurioje dalyvavo lenkų teatro kritikas Andriej Moskvin ir teatrologė bei žurnalistė iš Estijos Eteri Kekelizdė.

    Džiugi žinia: festivalio „Grand Prix“ diplomas atiteko Solo teatro spektakliui „UNĖ“ (pjesės autorė, režisierė ir atlikėja Birutė Mar).  Pjesė „UNĖ“, sukurta pagal legendinės lietuvių aktorės ir režisierės Unės Babickaitės dienoraščius, 2009 m. pateko tarp nacionalinio dramaturgų konkurso “Versmės” nugalėtojų, o 2010 m. Birutė Mar pastatė šią pjesę Nacionaliniame dramos teatre ir 2010 m. laimėjo „Versmių“ festivalio žiūrovų simpatijų prizą (2010-2016 m. „Unė“ buvo rodoma LNDT). Spektaklis taip pat įvertintas Grand Prix tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Zvaigzdne“ Rygoje 2011 m.; parodytas tarptautiniuose teatro festivaliuose Kijeve, Maskvoje, Vroclave, Kylyje.  2018 m. “UNĖ” atnaujinta SOLO teatre.    

     „Džiaugiuos, kad įkurto Solo teatro ir atsinaujinusios kūrybinės komandos dėka (prisijungė šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, video menininkas Karolis Bratkauskas) pavyko spektaklį „UNĖ“ prikelti, – sako Birutė Mar. – Neabejoju, kad Unė Babickaitė – asmenybė, kurios stipri kūrybinė energija tebesklinda ir šiandien. Neatsitiktinai Unės tėviškėje Kupiškyje atsirado ir U. Babickaitės atminimui skirtas profesionalių teatrų festivalis „Art Do“, vykstantis jau kelintus metus. Unės gyvenimas liudija kūrybos prasmę, jos dienoraščiai spinduliuoja kūrybos džiaugsmą ir žmogišką išmintį, verčia susimąstyti apie kūrėjo-visuomenės santykį prieš šimtmetį ir dabar. O taip pat nusišypsoti, supratus, kad nedaug kas tepasikeitė…“

    Solo teatro komanda džiaugiasi spektaklio įvertinimu Druskininkų festivalyje, Unė vėl scenoje – su nauja kūrybine jėga!     

Paskelbta

PARAMA SOLO TEATRUI

Mieli Solo teatro žiūrovai ir bičiuliai, paremti mūsų teatrą galite skirdami dalį (1,2 proc.) savo sumokėto pajamų mokesčio. Paramos skyrimo formą pateikti galima nuo kiekvienų metų sausio 1d iki gegužės 1 d. Tačiau, kaip tikriausiai žinote, dėl karantino šiemet prašymų pateikimas pratęstas iki 2020 m. liepos 1d.

Išsamią instrukciją, kaip tai padaryti, rasite svetainės skiltyje: “Parama“. Būsime jums labai dėkingi ir atsidėkosime būsimais spektakliais bei kūryba!

Paskelbta

PAVASARIO REPERTUARO PASIKEITIMAI

Brangūs žiūrovai, reaguodami į LR Vyriausybės sprendimus dėl COVID-19 grėsmės, esame priversti daryti pakeitimus Solo teatro pavasario repertuare:

KOVO 18 d. spektaklis “LAIŠKAI Į NIEKUR” perkeliamas į rugsėjo 21 d.

KOVO 19 d. spektaklis “BUDA PALĖPĖJE” perkeliamas į rugsėjo 6 d.

KOVO 30 d. spektaklis “LIETUVIŠKOJI NORA” perkeliamas į rugsėjo 14 d.

KOVO 31 d. spektaklis “UNĖ” perkeliamas į rugsėjo 15 d.

BALANDŽIO 16 d. spektaklis “LAIŠKAI Į NIEKUR” perkeliamas į rugsėjo 21 d.

BALANDŽIO 17 d. premjerinis spektaklis “AGATA” perkeliamas į rugsėjo 7 d.

     Spektaklių gastrolės į Kauno valstybinį lėlių teatrą (“BUDA PALĖPĖJE” balandžio 22 d.  ir “LIETUVIŠKOJI NORA” balandžio 29 d.) atšaukiamos, bet rudenį būtinai atvyksime į Kauną, kai tik suderinsime naujas datas spektakliams.

    Įsigyti bilietai į spektaklius, kurių datos perkeltos, galios arba juos bus galima grąžinti per www.bilietai.lt sistemą – apie pasikeitimus jums taip pat praneš bilietai.lt darbuotojai.
Jau pasiilgome ir lauksime jūsų visų sveikų!

Paskelbta

BIRUTEI MAR ĮTEIKTA 2020 M. VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA

Kovo 9 d. aktorė ir režisierė, Solo teatro įkūrėja Birutė Mar apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

D.Šabasevičienė „Bebaimė žmogiškos būties trapumo įkūnytoja“ (www.teatras.lt, 2020.03.09)

1998 metai tapo lemtingais Birutės Mar gyvenime; tuomet kartu su bendraminčiais buvo pradėtas didysis spektaklių ciklas, sukurtas pirmasis monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ pagal Samuelio Becketto dramą „Laimingos dienos“. Šis literatūros kūrinys virto artistiniu krauju, transformavosi aktorės vizijų pasaulyje.

Aktorė vaidino taip atsidavusiai, kad jau pirmajame spektaklyje buvo nejauku, matant kaip giliai aktorė grimzta į jos situacijai adekvačias asociacijų būsenas. Sukurtas Vini gyvenimas buvo sapnas, grimztant į milijonus smėlio smiltelių… Aktorės vaidinamas jis atrodė kaip gyvas sceninis eilėraštis. „Teatras be poezijos – ne teatras.“

Monospektaklyje galbūt lengviausia pasiekti poetiškumo, kadangi pats žanras diktuoja asmeninį santykį su meniniu kūriniu. Tarp žiūrovų ir scenos bet kokiu atveju susiformuoja autentiškas ryšys. Kita vertus, monospektaklis – pats sunkiausias iš kamerinių ar polifoninių spektaklių. Teatras be konflikto neįmanomas, o čia scenoje plakasi vienas žmogus; jis konfliktuoja ir su savimi, ir su aplinka. Suvokdama šias kraštutines teatro sąlygas, jau pirmajame spektaklyje Birutė Mar nepabūgo savęs įkalinti pačiose nepalankiausiose dramaturgo iškeltose sąlygose. Beckettas iš savosios Vini atėmė net galimybę laisvai judėti, – žiūrovas regėjo torsą, grimztantį smėlio laike. Didelis kalnas, virstantis maža besisukančia muzikinės dėžutės lėle, grimzdo mirties ar sapno grožio karalystėje…

Jau trečia dešimtis Birutė Mar kartu su Vini veja didžiulį vaidmenų (Antigonė, Poetė, Elena, Unė, Julija, Marina Cvetajeva, Ledo mergaitė, Nora, Japonė ir kt.) „siūlo kamuolį“, į kurį įsukami žiūrovai, kuriame it pro šydą lengvai persišviečia kiekvieno kaskart iš naujo kuriamo personažo siela.

Nuoširdžiai sveikiname Birutę Mar su apdovanojimu!

…

Plačiau apie apie 2020 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo šventę.

 

Nuotraukos iš premijos teikimo

Paskelbta

SPEKTAKLIO „BUDA PALĖPĖJE“ TARPTAUTINĖ PREMJERA

Solo teatro komanda viešėjo tarptautiniame scenos menų festivalyje FIAF-2020 (Fujaira International Arts festival), kur vasario 21 d. įvyko spektaklio „BUDA PALĖPĖJE“ pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos J.Otsuka romaną tarptautinė premjera. Viename didžiausių JAE scenos menų festivalių, vykusiame 2020 m. vasario 20-28 d.d. Fudžeiroje, parodyta virš trisdešimties spektaklių, koncertų, viešėjo keli šimtai svečių – scenos profesionalų, žurnalistų iš viso pasaulio. Lietuvių trupės spektaklis „Buda palėpėje“ tapo festivalio įvykiu, kuriam nestigo tarptautinės spaudos, kolegų dėmesio, spektaklį nufilmavo Fudžeiros TV.

„Šis spektaklis nūdienos epochoje labai aktualus ne tik istoriškai, ir ne tik japonams. Lietuva irgi išgyveno skaudžias patirtis šalies okupacijos – stalininės epochos metu, mano tėvai užaugo tremtyje prie Laptevų jūros, antrojo pasaulinio karo metais daugybė žydų tautybės žmonių žuvo koncentracijos stovyklose, iki šiol naikinamos ir žeminamos mažos tautos. Taip pat vis aktualesnė tampa emigracijos pasaulyje tema, kuomet įvairių tautų žmonės vyksta į didžiąsias valstybes dėl ekonominių priežasčių, ir… mes niekad nežinome, kas bus rytoj. Man šis spektaklis – tai malda už visas pasaulyje gyvenančias mažas, pažeidžiamas tautas“, – spaudos konferencijoje ir susitikime su žiūrovais sakė „Budos palėpėje“ kūrėja Birutė Mar. Iš tiesų, spektaklio „maldos epizodo“ metu, kai scenoje herojė meldžiasi, kartodama įvairių tautų maldų gestus – žiūrovų salėje pasigirdo ilgai netylantys plojimai.

„Šis spektaklis labai aktualus šiandien, tai visų mažų tautų likimas. Ypač graikams, nes šiuo metu didžiulė dalis graikų emigruoja. Birutė Mar nustebino: savo romane J.Otsuka istorijas pasakoja postmodernistine literatūrine maniera, tarsi atsiribojusi. O scenoje japonių istorijos aktorės taip giliai išgyventos, jog išeini po spektaklio be galo sukrėstas“, – įspūdžiais dalinosi graikų teatro antropologas, Atėnų universiteto profesorius dr. Pavlos Kavouras.

„Birutė Mar scenoje įkūnijo pusiau pasakojamąjį, pusiau poetinį literatūrinį Julie Otsuka stilių – trumpi, taupūs sakiniai, o emocijų srautas kiekvienoje dalyje vis stiprėja to išlaikyto stiliaus dėka“.

Dieter Top, Vokietija („Kultur forum Europa“, www.kfe.de, 2020.03)

„Įsimintinas festivalio spektaklis, atskleidęs daugeliui dar nežinomą temą – tai istorija apie japones moteris, praėjusio amžiaus pradžioje vykusias į JAV tekėti už japonų vyrų, kuriuos matė tik iš fotografijų ir buvo „susitikę“ tik laiškuose. Istorija pasakoja apie tų moterų diskriminaciją ir deportaciją po Perl Harboro. Tai ne tik išorinė moterų kelionė link nepažinaus Amerikos pasaulio, bet ir vidinė kelionė: japonių ilgesys, geresnio gyvenimo viltys, fantazijos apie išsvajotus savo vyrus. Spektaklis kalba apie identitetą ir moteriškumą. Tai šiuolaikiška nūdienos istorija, kuri nuolat kartojasi. Birutė Mar ją įkūnija, sustiprindama emocionalumą. Ji labai subtili ir žmogiška savo gestais, elegantiška ir tvirta. Tai aktorė, vaidinanti sykiu tradiciniu ir šiuolaikišku stiliumi. Jos empatija atsiskleidžia per aiškius ir labai tikslius judesius, spektaklyje nėra nieko nereikalingo.“

Tomasso Chimienti, Italija „Teatro negli Emirati: From the sounds to clouds“ („Words in freedom“, magazine di cultura et societa, 2020.03.05)

…

Lietuvių aktorė – laukiama Fudžeiros festivalio viešnia. 2003 m. pirmajame čia vykusiame tarptautiniame teatro festivalyje buvo parodytas jos monospektaklis “Žodžiai smėlyje“, po šio renginio arabų dramaturgas M. Saeed Al Dhanhani specialiai lietuvių aktorei sukūrė pjesę „Paskutinė naktis“, kurią ji suvaidino 2005 m. festivalyje, vėliau čia parodyti Birutės Mar spektakliai „Antigonė“, „Meilužis“. O 2014 m. aktorė ir režisierė pelnė Tarptautinio teatro instituto (ITI) ir Fudžeiros tarptautinio teatro festivalio įsteigtą apdovanojimą „Už indėlį į vieno aktoriaus teatro raidą“.

Dalinamės įspūdingomis FIAF-2020 festivalio akimirkomis.

 

“Buda palėpėje” Fudžeiros TV, video klipas

Paskelbta

BIRUTEI MAR – „GERIAUSIOS AKTORĖS“ APDOVANOJIMAS D.TAMULEVIČIŪTĖS TEATRŲ FESTIVALYJE VARĖNOJE

Aktorė Birutė Mar tapo X-jo D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio laureate. Festivalio vertinimo komisija apdovanojimą „Geriausia festivalio aktorė“ Birutei Mar skyrė už vaidmenis Solo teatro spektaklyje „Buda palėpėje“ (inscenizacijos aut. ir rež. Birutė Mar) pagal Julie Otsuka to paties pavadinimo romaną. Spektaklis festivalio programoje parodytas spalio 6 d.

Garbingas apdovanojimas aktorei įteiktas spalio 28 d. Varėnos kultūros centre per festivalio uždarymo ceremoniją. X-jame jubiliejiniame 2019 m. festivalyje parodyta daugiau kaip 20 profesionalių šalies teatrų spektaklių.

Festivalio žiuri komisijos nariai negailėjo šiltų žodžių aktorei, režisierei ir dramaturgei Birutei Mar už visą jos kūrybinį kelią bei D.Tamulevičiūtės festivaliuose pristatytus jos sukurtus spektaklius. I-jame festivalyje (2010 m.) buvo pristatytas B.Mar Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Unė“ (aktorės ir režisierės Unės Babickaitės dienoraščių motyvais), pelnęs apdovanojimą „už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą“.

Vėlesniuose festivaliuose Varėnoje buvo parodyti Birutės Mar spektakliai „Jis ir ji“ (J.Biliūno ir jo žmonos J.Janulaitytės-Biliūnienės laiškų ir kūrybos motyvais, sukurtas bendradarbiaujant su Vilniaus Jaunimo teatru), taip pat Lietuvos rusų dramos teatro scenoje pastatytas spektaklis „Dostojevskio angelai“ (F.Dostojevskio kūrybos motyvais). Praėjusiais metais festivalio laureate tapo ir D.Tamulevičiūtės „giminių prizą“ pelnė B.Mar sukurta „Lietuviškoji nora“ (spektaklis H.Ibseno pjesės „Lėlių namai. Nora“ ir lietuvių aktorės, primadonos Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais).

Atsiimdama „Geriausios aktorės“ apdovanojimą, Birutė Mar prisiminė pirmąjį susitikimą su D.Tamulevičiūte. „Bebaigianti J.Naujalio meno mokyklą, fortepijono klasę, atvažiavau į D.Tamulevičiūtės renkamo aktorių kurso stojamųjų egzaminų konsultaciją – būsimo kurso vadovė man patarė jokiu būdu neiti į aktorystę: „juk tu pianistė, nė negalvok ir stok į fortepijoną!“ O vėliau, jau man Peterburge pabaigus aktorystės ir režisūros mokslus, sugrįžus į Lietuvą ir ėmus kurti savarankiškus spektaklius – iš tuometinių D.Tamulevičiūtės studentų išgirdau: „Tamulevičiūtė mums sako: pažiūrėkit į Birutę, kaip ji dirba pati!“… Manau, kad šis apdovanojimas – ir už ištvermę, užsispyrimą, už ėjimą savo keliu. Aktoriaus ištvermė ir darbštumas D.Tamulevičiūtei buvo labai svarbi vertybė“.

Idėja sukurti spektaklį pagal japonų kilmės amerikietės rašytojos Julie Otsuka romaną, pelniusį eilę literatūrinių premijų apdovanojimų Amerikoje ir 2014m. išleistą lietuvių k. (vertė Emilija Ferdmanaitė), Birutei Mar padovanojo bičiulė kaunietė rašytoja V.Paulauskaitė, parašiusi aktorei laiškelį: „skaičiau šią knygą – ir mačiau tave, vaidinančią pagal ją spektaklį“. Spektaklis pasakoja apie prieš XX a. pirmoje pusėje į JAV laivais plaukusias japones – „fotografijų nuotakas“, išsirinkusias mylimuosius iš fotografijų ir vykusias į „laimingą gyvenimą“, tačiau netikėtai patekusias į vergiją. O vėliau, po Perl Harboro antpuolio 1941m., kartu su dešimtimis tūkstančių Amerikoje gyvenusių japonų, išvežtas į koncentracijos stovyklas.

Spektaklis, pasakojantis apie japonų tautos genocido istoriją XX amžiuje, savaip pratęsia Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurto spektaklio „Ledo vaikų“ (pasakojančių apie autorės tėvų ir lietuvių tremtinių istorijas stalininių represijų metais okupuotoje Lietuvoje) tematiką – pasak Birutės Mar, jie galėtų būti laikomi diptiku – dviejų mažų tautų tragiškų istorijų atspindžiai negailestingame XX-jame amžiuje.

Plačiau apie tai skaitykite čia

Paskelbta

“BUDA PALĖPĖJE” – SOLO TEATRO “JAPONIŠKA” PREMJERA

Solo teatras naująjį sezoną pasitinka premjera – “BUDA PALĖPĖJE” pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos Julie Otsuka romaną. 2019 m. rugpjūčio 18 d. spektaklis buvo pristatytas Druskininkuose, tarptautiniame teatro festivalyje “Druskininkų vasaros teatro sankryža”, o rugsėjo 11 d. premjera įvyko Vilniuje, Šv.Kotrynos bažnyčioje, Japonijos kultūros festivalio “NowJapan” programoje. Spektaklį kūrė režisierė Birutė Mar, choreografė Sigita Mikalauskaitė, dailininkė Indrė Pačėsaitė, kompozitorius Antanas Kučinskas, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, video menininkas Karolis Bratkauskas.
Japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas “Buda palėpėje” (prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba, išvertė Emilija Ferdmanaitė), buvo išsyk pastebėtas ir įvertintas svarbiais Amerikos literatūriniais prizais.

Knyga sukurta pagal tikras XXa. pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas: po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą…

„Buda palėpėje“ – tai istorija apie emigrantų likimus skausmingame XX-jame amžiuje. Savaip primenanti ir nūdienos emigraciją, taip pat Lietuvos okupacijos bei Sibiro tremties laikmetį, kuomet tūkstančiai žmonių buvo tyliai „nušluoti“ nuo Lietuvos ir pasaulio žemėlapio bei holokausto laikotarpį Europoje.

Spektaklio sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

Plačiau apie spektaklį – Aušros Gudavičiūtės interviu su spektaklio režisiere Birute Mar ir choreografe Sigute Mikalauskaite.

Paskelbta

Solo teatras pradeda naująjį sezoną

Su džiaugsmu dalijamės žinia, kad 2018 m. atvertėme naują savo teatrinės kūrybos puslapį – tapome savarankiško „Solo teatro“ kūrėjais.

Pasak teatro įkūrėjos, aktorės ir režisierės Birutės Mar: „Nūdienos teatre nelengva išlikti savimi. Nebylus reikalavimas kūrėjui – neatsilikti nuo madų bei tendencijų, provokuoti, neretai ir juokinti. Tačiau kūryboje, kad susitiktum su tikruoju (-ąja) savimi, reikia erdvės, tylos ir laiko – sau ir žiūrovui – kad kartu išgirstume save…“

Pirmąjį 2018–2019 m. teatrinį sezoną „Solo teatras“ pradėjo premjera „LIETUVIŠKOJI NORA“, sukurta Henriko Ibseno dramos „Lėlių namai“ ir lietuvių teatro primadonos Monikos Mironaitės dienoraščių bei kūrybos motyvais (bendradarbiaujant su VšĮ „Naujosios muzikos komunikacijos centras“). „Lietuviškoji Nora“ pirmąsyk buvo pristatyta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti skirto teatro renginių ciklo „Lietuvos teatro amžius“ programoje, Vilniaus mažajame teatre.

Per sezoną spektaklis aplankė Lietuvos profesionalių teatrų festivalius Rokiškyje, Utenoje, Panevežyje, Varėnoje; jo režisierė ir aktorė Birutė Mar tapo 2018 m. Dalios Tamulevičiūtės festivalio Varėnoje laureate.
Taip pat atnaujinti kituose teatruose (Lietuvos nacionaliname dramos teatre, Valstybiniame jaunimo teatre, „Menų spaustuvėje“) kurti spektakliai „JIS IR JI“ (Jono Biliūno ir jo žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės laiškų ir kūrybos motyvais), „UNĖ“ (lietuvių prieškario aktorės Unės Babickaitės-Baye dienoraščių motyvais), „MEILUŽIS“ pagal Marguerite Duras romaną, „POETĖ“ (Salomėjos Nėries dienoraščių ir kūrybos motyvais), „ANTIGONĖ“ pagal Sofoklį, „TYLOS SODAI“ (lietuvių poezijos ir muzikos improvizacijų spektaklis), „ŽODŽIAI SMĖLYJE“ (pirmasis Birutės Mar monospektaklis pagal Samuelio Becketto pjesę „Laimingos dienos“ – 2018 m. gruodį įvyko susitikimas su kūrėjais „Žodžiai smėlyje – po dvidešimties metų“.
2019 m. pavasarį Prancūzijos instituto Lietuvoje inicijuojamų renginių „Marguerite Duras: teatras, literatūra, kinas“ programoje įvyko pirmąsyk Lietuvoje pristatomos M. Duras pjesės „AGATA“ spektaklio eskizo premjera (iš prancūzų kalbos vertė Jurga Vilė). Per pirmąjį sezoną „Solo teatro“ spektakliai taip pat aplankė tarptautinius festivalius Ukrainoje, Baltarusijoje, Kuveite.

2019–2020 m. sezoną „Solo teatras“ pradės rugsėjį įvyksiančia premjera „BUDA PALĖPĖJE“ pagal Julie Otskuka romaną (2011 m.), jau spėjusį pelnyti ne vieną prestižinį literatūros apdovanojimą Amerikoje ir išverstą į keletą kalbų (lietuviškai šis romanas pasirodė 2013 m., vertė Emilija Ferdmanaitė).
Tai šiuolaikinės japonų kilmės rašytojos to paties pavadinimo romano motyvais sukurtas jautrus ir subtilus pasakojimas apie skaudų Japonijos istorijos puslapį – tarpukario emigrantų į JAV gyvenimus, jų tragiškus likimus po Perl Harboro užpuolimo, kuomet tūkstančiai Amerikoje gyvenusių japonų buvo išvežti į koncentracijos stovyklas. Spektaklio tema savaip susišaukia su 1941–1956 m. lietuvių tremties Sibire, žydų holokausto istorijomis.

Idėjos, scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar, choreografė ir režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė, kompozitorius – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, videodailininkas – Karolis Bratkauskas.
Ateinantį sezoną planuojama atnaujinti spektaklį „LAIŠKAI Į NIEKUR“ Marinos Cvetajevos, Rainerio Marijos Rilkės ir Boriso Pasternako laiškų motyvais, anksčiau sukurtą ir rodytą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. 2020 m. pavasarį įvyks spektaklio pagal M. Duras pjesę „AGATA“ premjera, kurio eskizas 2019 m. pavasarį pristatytas teatro „Meno fortas“ scenoje.

„Solo teatro“ spektakliai bus rodomi ne tik Vilniuje – keliaus po Lietuvos miestus ir miestelius, bus pristatyti tarptautiniuose festivaliuose. Parengtos edukacinės programos Lietuvos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams – „Solo teatro“ spektakliai „Jis ir ji“, „Poetė“, „Antigonė“ įtraukti į „Kultūros paso“ moksleiviams programą (www.kulturospasas.lt)

Dėkojame brangiems žiūrovams, pirmąjį teatro sezoną buvusiems kartu su mumis ir kviečiame kartu keliauti į ateinantį. Tebūnie „Solo teatras“ – mūsų neskubių, šviesių susitikimų bei sakralios kūrybos laikas ir erdvė.