EDUKACIJA

„Solo teatras“ dalyvauja kultūrinės edukacijos programoje „Kultūros pasas“, skirtoje Lietuvos mokyklų ir gimnazijų moksleiviams. Moksleiviai kviečiami atvykti į teatruose bei kultūros centruose rodomus „Solo teatro“ spektaklius, įtrauktus į „Kultūros paso“ programą, taip pat atvykstame į mokyklas ir gimnazijas. Daugiau informacijos – www.kulturospasas.lt

„Kultūros paso“ programoje pristatomos šios edukacinės programos ir „Solo teatro“ spektakliai:

  1. Rašytojo J.Biliūno kūrybos refleksijos – spektaklis “JIS IR JI”
  2. Spektaklis “ANTIGONĖ” – antikinės dramos sceninė interpretacija
  3. S.Nėries kūryba scenoje. Spektaklis “POETĖ”
  4. “Lietuvių teatro istorijos puslapiai: aktorė Unė Babickaitė. Spektaklis “UNĖ”
  5. Teatro istorijos puslapiai: H.Ibseno drama “Lėlių namai” ir aktorė Monika Mironaitė. Spektaklis “LIETUVIŠKOJI NORA”

Dėl edukacinių programų ir spektaklių moksleiviams susisiekti: info@soloteatras.lt

Moksleivių atsiliepimai:

Po spektaklio „Antigonė“, M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių laiškas (2019, spalis)

Gerbiama Aktore
(Norėtume kreiptis „miela Aktore“)

Jus trukdo čiurlioniukai. Nežinome nuo ko ir pradėti… Išėjome po spektaklio ir pajutome, kad nepadėkojome…

Esame išlepinti renginių. Atbėgome po pamokos pagal grafiką – nieko naujo, dar vienas renginys. Bet jau nuo pirmųjų spektaklio minučių buvome „pagauti“ (keli sakiniai iš aptarimo):

„mirksėti nenorėjau, taip įtraukė“, „ypač užvaldė žaismas su šešėliais“, „jaučiausi kaip meniniame filme“, „nesu buvęs spektaklyje, kuris keltų tiek baimės ir jaudulio“, „minia paliko šiurpulį, kraupumą“, „atrodė, kad tekstas ne atmintinai išmoktas, o sakomas iš širdies su tokia energija, kad labai įtikino net vyro vaidmuo“, „na, jau rūbo idėja tai superinė“, „net keista, kad yra žmonių, kurie sugeba įelektrinti pasyvų žiūrovą“, „neįtikėtina, kaip filmuotoje medžiagoje veidas virsta kauke ir kaip scenoje kostiumas tapo žmonėmis“, „be proto, be galo patiko“, „kažkoks mistinis vaizdas“, „ta šiurpi pilka masė – lyg vienas didžiulis gyvulys“; „po spektaklio ėjau ir giliai kvėpavau, klausiau savęs – ką noriu duoti kitiems taip atvira širdimi kaip ir Aktorė?“; „kai užsimerkusi klausiau garsų, pajutau lyg hipnozę…“, „labai patiko, kad priminė siužetą dramos“, „kai išgirdau, kad aktorė vaidins visus šešis vaidmenis, nemaniau, kad tai pavyks. Deja, suklydau…“, „kai buvo ta vieta su tom vadinamom kolonomis (kojomis) ir iškraipyti žmonių balsai, tai mane šiurpas krėtė per visus galiukus…“

Išties, išėjome pakraupę, ištroškę tiesos, nustebę, sugraudinti, įkvėpti, pakelti, išbudinti – ne tokie, kokie atėjome.

Norime padėkoti Jums – AČIŪ.

Ačiū, kad pasitikite mumis ir dovanojate save – nuo spektaklio pradžios iki pabaigos, ir ne tik…
Nuoširdžiai – Čiurlionio menų mokyklos mokiniai

 

Iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos mokinių atsiliepimų po spektaklio “Antigonė” 2019 lapkričio 6 d.

„Drąsios išraiškos ir įsijautimas į vaidmenį bei aplinką leido patikėti, jog nebuvo nei scenos, nei keturių sienų, o aš tiesiog žvelgiau į šią tragediją lyg Tėbuose skrajojantis laisvas paukštis, it realybėje stebintis visą šį spektaklį. Aktorė iš tiesų turi nepaprastą talentą. Choro išraiškos ir ryžtingi judesiai dar labiau pagyvino spektaklį ir pavertė jį kažkuo neįprastu. Ačiū!“ (Kristupas)

„Iš pradžių, kai išgirdau, kad vaidinimą atliks tik viena aktorė, į tai žiūrėjau skeptiškai. Keičiantis vaidmenims pakeičiau nuomonę. Aktorė tai atliko profesionaliai ir niekada nekilo abejonių, kurį vaidmenį ji tuo metu atlieka. Labai gerai atliktas vaidinimas, kuris nenukrypo nuo tragedijos scenarijaus“. (Jaunius)

„Įsiminė aktorės vaidyba sargybinio ir Antigonės akistatos su Kreontu scenose: sargybinio baimė atsiskleidė tiek Birutės Mar balse, tiek veido išraiškose, tiek stovėsenoje, o garso takelis dar labiau sustiprino efektą ir net man pačiam kilo jaudulys – būtent tai neleido atitraukti akių nuo scenos; taip pat Antigonės rankų surakinimas be jokių rekvizitų ir ramus, bet greitas persikūnijimas iš Kreonto į Antigonę ir atvirkščiai buvo sudėtingiausiai atrodantys viso spektaklio momentai, kurie man kėlė įspūdį“. (Kasparas)

„Patiko. Pavaizduotas choras atrodė kaip iš košmaro, o skaitydamas tekstą įsivaizdavau jį visai kitaip. Pavaizduoti šešis vaidmenis tikrai sunku, bet pavyko.“ (Domas)

„Man labai patiko, kad aktorė vaidino kelis vaidmenis ir sugebėjo visa tai perteikti. Kostiumų idėja taip pat buvo kūrybiška ir netikėta. Vienintelis dalykas, kuris man nelabai patiko, tai choras – buvo sunku suprasti, ką jis sako.“ (Patricija)

„ Labai įtraukiantis spektaklis, atrodo, lyg pats vaidini. Spektaklis, sukuriantis daug emocijų, šiurpinantis“. (Greta)

„Pamatęs spektaklį nebuvau per daug sužavėtas, nes spektakliai man apskritai niekada nepatikdavo. Tačiau vienas dalykas mane nustebino – tai, kaip aktorė valandą laiko be jokių klaidų ir be jokio suvaržymo keitė veikėjus, kuriuos vaizduoja. Tai buvo spektaklis ne su viena aktore, bet su visa grupe žmonių ir tai, mano akimis, yra nuostabu, reikalauja daug talento.“ (Domas)