Vienos dalies spektaklis Noros Ikstenos romano motyvais

(iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė)

…

Inscenizacijos autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR

Choreografė ir režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ

Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ

Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS

Vaizdo projekcijų autorius – KAROLIS BRATKAUSKAS

Šviesų dailininkas – AUDRIUS JANKAUSKAS

…

VAIDMENIS ATLIEKA:

Motina, Dukra – Birutė Mar

Giedotoja – Virginija Skirmantė

…

Premjera – 2021.09.28 Vilniuje, Meno forte

Trukmė – 1 val. 15 min.

Spektaklio sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba

…

ARTIMIAUSI SPEKTAKLIAI:

2023 birželio 20 d. 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje. Spektaklis pirmąsyk rodomas SU SUBTITRAIS ANGLŲ KALBA. Bilietai ČIA

Spektaklis „Motinos pienas“ sukurtas žinomos šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos romano motyvais. Tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969-1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta… Taip pat, atsigręžimas į dar netolimą praeitį kelia esminius klausimus ir apie mūsų šiuolaikinės visuomenės būsenas ir pasirinkimus.

   Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo. Tai pasakojimas apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie nemeilę, kuri kaip išsigelbėjimas; apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.

…

SPAUDA, ATSILIEPIMAI

Aušra Gudavičiūtė “B.Mar premjera “Motinos pienas” – spektaklis apie tylą: “Ir mano mama taip norėjo apsaugoti mane” (15min.lt, 2021.09.27)

Laima Vincė “A play that engages the full palette of the human soul” (www.laimavince.lt, 2021.09.30)

Astrida Petraitytė Noros Ikstenos “MOTINOS PIENAS”: Birutės Mar versija” (“Kultūra”-“Draugo” šeštadieninis priedas, JAV lietuvių dienraštis, 2021.10.09, 5 psl.)

Aušra Gudavičiūtė “B.Mar spektaklis “Motinos pienas”: nostalgiškas sovietinis vagonas, riedantis tragedijos bėgiais“ (15min.lt, 2021.12.21)

…

D.Matvejevo nuotraukos

APDOVANOJIMAI

Grand prix tarptautiniame teatro festivalyje “Druskininkų vasaros teatro sankryža”, Lietuva (2022)

FESTIVALIAI

D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje, Lietuva (2021)

Kupiškio profesionalių teatrų festivalis Art Do, Lietuva (2021)

Tarptautinis monospektaklių festivalis “Atspindys”, Visaginas, Lietuva (2021)

Tarptautinis kamerinių teatrų festivalis “Mizanscena”, Šeduva, Lietuva (2022)

Tarptautinis teatro festivalis “Druskininkų vasaros teatro sankryža”, Lietuva (2022)

…

ŽIŪROVŲ ATSILIEPIMAI

Žurnalisto VALDO PUTEIKIO atsiliepimas po „Motinos pieno“ (fb įrašas, 2022.10.27)

“Pilnutėlė Kauno lėlių teatro salė ir latvių prozininkės Noros Ikstenos “Motinos pienas”, kurio nepriekaištingą vertimą Lietuvos publikai pateikė Laura Laurušaitė (leidykla “Tyto alba”), o monospektakliu šį darbą pavertė aktorė ir režisierė Birutė Mar. Viena iš retų Lietuvos aktorių, kurios scenos kūryba priverčia žiūrovą patikėti ne tik turiniu, žavi ne tik minimalistiniais scenografijos, kostiumų dizaino sprendimais, bet ir aktorės hipnotišku gebėjimu panardinti salėje sėdintįjį į nuoširdžiai savo pačios išgyvenamą emociją. Birutė – viena iš nedaugelio teatro menininkių, kuriai pačiai be galo rūpi ir kurią pačią be galo jaudina pasirinkta tema, medžiaga ir scenoje kalbamas tekstas. Čia ir dabar pasakyti tai, ko negaliu nepasakyti, – tokia kūrybinė Birutės nuostata, toks jos moto negali būti nepaveikūs.

Būtent – tekstas: jis yra visų šios aktorės monospektaklių alfa ir omega – ašis. O kai prie jo prisiliečia šviesų dailininkas Andrius Jankauskas, vaizdo projekcijų autorius Karolis Bratkauskas ir (“Motinos pieno” atveju) tyliai tam tikruose pasažuose sklindantis religinių giesmių giedotojos Virginijos Skirmantės balsas, tada teatras, regis, išpildo visus visutėlius žiūrovo lūkesčius ir pusantros valandos trunkantis vienos aktorės darbas ima ir ištirpsta, palikdamas sujaudintą žiūrovą. Štai kodėl vakarieniaudamas su Birute ir jos šaunia kompanija, išdrįsau pasakyti, kad jos monospektakliai žudo, išderina jautresnę nervų sistemą ir šių dienų bejausmį, ar “jausmų neįžeidžiantį” meną propaguojančioje visuomenėje turėtų būti uždrausti. Taip, tai buvo pajuokavimas ir savotiškos rūšies komplimentas.

2018-aisiais įkūrusi “Solo” teatrą ir po jo sparnu priglaudusi savo tokius monospektaklius, kaip Sofoklio “Antigonė”, Margueritte Duras “Meilužis”, Julie Otsukos “Buda palėpėje”, taip pat su kolegomis Aleksu Kazanavičiumi, MIndaugu Capu ir Andriumi Bialobžeskiu statytą spektaklį “Lietuviškoji Nora” (pagal Henriką Ibseną ir mūsų aktorės Monikos MIronaitės gyvenimą), kartu su Andriumi Bialobžeskui emociškai stipriai scenoje improvizavusi Margueritte Duras “Agatos” interpretaciją, šiandien repertuarą papildo per koronaviruso pandemiją sukurtu monospektakliu “Motinos pienas”.

Nepriekaištingai suvaldyta romano medžiaga (akivaizdu, tekstas narstytas po frazę, po molekulę; akivaizdu, ne kartą susitikta ir su pačia rašytoja, kaip ten bebūtų, vis dėlto sukūrusia autofikcinį romaną), nepriekaištingai atlikti vieno žmogaus, bet dviejų personažų (Motinos ir Dukros) vaidmenys, kai vos vos juntamomis balso tembro moduliacijomis itin paslankiai organiškai pereinama tai prie vienos, tai prie kitos istorijos ir siužetinės linijos, kad ir kaip arti šalia viena kitos jos būtų. Dviejų kartų moterų sovietmečio režimo suluošinti gyvenimai Birutės Mar lūpomis motinos pieno metafora skamba ir dramatiškai, ir poetiškai švelniai, ir su stripriu happy end pažadu. Būtent – pažadu. Nujaučiamu pažadu.”

…

“Nurimęs, ištuštėjęs miestas ir truputį sudraskyta širdis. Tiesą sakant, juk žinojau, kad lengva nebus. Pažadėjau sau, kad nežliumbsiu, kaip žliumbiau skaitydama Noros Ikstenos „Motinos pieną”. Teatre žliumbti nepatogu, kažkaip nepriimta. Bet jei gyvenai tada, pagal Ikstenos knygą pastatytas, to paties pavadinimo Birute Mar spektaklis negali nepaliesti. Nes juk žinai, kaip buvo, iš atminties ištrūksta anie eilėraščiai, sudaužyti pažįstamų žmonių likimai. Ir tada, eidama tuščiomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis namo, galvoji, ko tu pati negavai su motinos pienu. Arba ką gavai. Jei sumanytumėte padraskyti širdį – rekomenduoju.” (Laisvė Radzevičienė, fb, 2023.03.05)

…

“Jautrus, pripildytas užslėpto nerimo, širdies jaudulio – bet gimdyti kraujuojančius klausimus yra dėl ko ir tai labai atvirai ir stipriai spektaklis siunčia mums. Ačiū.” (režisieriaus Jono Vaitkaus atsiliepimas po “Motinos pieno” premjeros, 2021.10.27)

„Nuostabus, nostalgiškas, sukrečiantis ir neužmirštamas spektaklis… Retai spektaklio metu nubraukiu ašarą… Birutei Mar ploju atsistojus“   (Daiva Braukienė, fb Solo teatras, 2021.12)

„Knyga įdomi, o spektaklis – puikus. Kas nematėt – nepraleiskite progos.“    (Edita Meškonienė, fb Solo teatras, 2021.09)

„Tiesiog nuostabu.“ (Agnė Zukovskytė, fb Solo teatras, 2021.09)

„Spektaklis buvo pribloškiantis. Labai labai patiko“ (Linda Razgaitienė, fb Solo teatras, 2021.09)

“Po „Motinos pieno“ premjeros daug emocijų, o žodis tik vienas – katarsis. Spektaklio kūrėjai netgi pasitiko gastropoetiniais intarpais koridoriuje, lydimais Brežnevo vapėjimo. Birute Mar gebėjimas persikūnyti paeiliui į skirtingus personažus – tiesiog fenomenalus! Nespoilinsiu, tik tiek, kad buvo įspūdinga, net pati savo gludintą romano tekstą pamačiau naujai. Visiems rekomenduoju pamatyti ir svarbiausia – patirti!”     (Laura Laurušaitė, romano „Motinos pienas“ vertėja į lietuvių k. ,fb Solo teatras 2021.09)

“Birutės Mar naujas spektaklis “Motinos pienas”. Galbūt vienintelis būdas susitaikyti su traumuojančia praeitimi – ją išsakyti viešai. Tai skausminga, tęsiasi ilgai. Bet tik supratę ir iškentėję, galime palikti praeities demonus ir pradėti gyventi. Praeities nepaykantos, kuomet skaudiname save ir kitus, nepamiršime, bet tik praėjus šį kelią galėsime susitaikyti su savimi.” (Lina Ziz, fb, 2021.09.30)

„Dėkui už TIKRĄ spektaklį, kuriame regi jauti TIKRĄ gyvenimą“ (Astrida Petraitytė, fb Solo teatras, 2021.09) 

“Nuostabu ir labai jautru. Tikrai verta pamatyti” (Rasa Jaruševičė, fb Solo teatras, 2022.02)

“Mane ypač sukrėtęs spektaklis. Kovo 4 d. dar kartą žiūrėsiu. Šių dienų skausme ši tema ypatinga” (Aurelija Arlauskienė, fb Solo teatras, 2022.02.28)

“Ačiū labai už stiprų ir tuo pačiu jautrų spektaklį. Mano empatijos raumuo pertemptas. Vienas stipriausių šių dienų teatro spektaklių.” (Ramunė Baltaduonienė, fb Solo teatras, 2022.03)

“Nuostabus spektaklis. Sugraudino tiek dukrą, tiek mane…” (Gražina Neverbickienė, fb Solo teatras, 2022.04.18)

“O aš trumpai. Apie pieną. Motinos. Ir ne tik. Apie laisvę. Apie mus. Apie ašaras. Labai labai STIPRUUUUUPažiūrėkit, jei norit TIKRUMO. GYLIO. MEILĖS…Ir labai ačiū Birute Mar. Sujaudinot. Atvėrėt žaizdą. Apiplovėt ją. AČIŪ.” (Vilma Banevičienė, fb 2022.05.17)

“Apie laisvę… Teatre tik vienas žmogus atlieka du pagrindinius, išjaustus vaidmenis apie laikmetį, keliantį smaugiančius prisiminimus, ašaras dėl Motinos pieno – akies, šlapiuojančios nuo ašarų krašteliu dirstelėjau į praeitį. Solo teatro spektaklis “Motinos pienas” pagal to paties pavadinimo Noros Ikstenos romaną tarsi laiko mašina grąžino į sovietinių laikų laikmetį… Sasiskos, kefyras, degtinė, smegenų plovimas, talentų žlugdymas, susidorojimas, jei net tik galvoji kitaip… Ar norėtum ten grįžti?… Noriu LAISVĖS.” (Laima Kvedarienė, fb 2022.08.22)

“Esu sužavėta aktorės meistriškumu, visa teatro grupe, kuri nuostabiai išpildė visas aktorės pateiktas mintis ir išgyvenimus, taip subtiliai ir meniškai… Nuostabus vakaras su nuostabia aktore”. (Inga Ingute fb , 2022.08.23)

“Abu spektakliai (“Motinos pienas” ir “Buda palėpėje”) puikūs. Labai geras jausmas po Birutės Mar spektaklių. Žavi gebėjimai, kūrybiškumas, atvirumas, bei šiltumas. Dėkui už galimybę tokio patyrimo.” (Rema Zidoniene komentaras, fb Solo teatras, 2022.09)

“Motinos pienas – geriausia ką teko matyti. Apie viską pagalvota, ypatingas dėmesys detalėms: muzika, dekoracijos, drabužiai – tobulai atspindėtas laikmetis. Net žiūrovas pasitinkamas ,,ta” dvasia. Puiki paralelė su dabartimi kas vyksta. Ačiū Ačiū Ačiū Stiprybės” (Greta Linkevičienė Vilbrantaitė, fb Solo teatras, 2022.09.30)

Abu spektakliai (“Motinos pienas” ir “Buda palėpėje”) puikūs. Labai geras jausmas po Birutės Mar spektaklių. Žavi gebėjimai, kūrybiškumas, atvirumas, bei šiltumas. Dėkui už galimybę tokio patyrimo.”(Rema Zidoniene komentaras, fb Solo teatras, 2022.09)

“Buvo tikrai labai labai profesionalu,kitaip ir būti negali su Birute Mar ir jaudinančiai stipru” (Giedrė Vasiljevaitė-Jackienė, fb įrašas 2022.11.22, po “Motinos pieno” Jurbarke)

“Traumuojanti praeitis, profesionaliai kuriama ideologija gali tapti nostalgija? AČIŪ BIRUTEI MAR!” (Danutė Budrytė Samienė, fb įrašas 2022.11.22, po “Motinos pieno” Jurbarke)