AGATA

Vienos dalies spektaklis pagal Marguerite Duras pjesę


Režisierė – Birutė Mar

Dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Muziką kūrė ir parinko – Antanas Kučinskas
Videodailininkas – Karolis Bratkauskas

Pjesę išvertė – Jurga Vilė

Atlieka:

Aktoriai Birutė Mar ir Andrius Bialobžeskis

Spektaklyje skamba pianisto ir kompozitoriaus Giedriaus Karaliūno gyvai atliekamos fortepijono improvizacijos

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2020 m. rugsėjo 7 d.

Spektaklio sukūrimą iš dalies parėmė Vilniaus miesto savivaldybė

Marguerite Duras – žinoma prancūzų rašytoja, Gonkūrų premijos laureatė, dramaturgė ir kino kūrėja – Lietuvoje gerai pažįstama skaitytojų, kino ir teatro žiūrovų. Savo kūryboje M.Duras kalba apie svarbiausius būties dalykus: meilę, kūrybos prasmę, vidinę laisvę; rašytojos biografija apipinta legendomis.

1981 m. sukurta pjesė “Agata” (iš prancūzų k.vertė Jurga Vilė) Lietuvoje interpretuojama pirmąsyk. Tai autobiografinė psichologinė drama, pasakojanti apie brolio ir sesers paauglystėje išgyventą aistringą meilę, kuri nepaleidžia jų daugelį metų. Abiejų susitikimas praėjus laikui, vienas nuo kito nutolę gyvenimai ir, tarsi vaikystės jūros dvelksmas, vėl sugrįžtantys prisiminimai…

Pasak režisierės ir spektaklio sumanytojos Birutės Mar, M.Duras pjesė “AGATA” – visai kitokia nei mums įprastas teatras: “Tai labiau muzikos kūrinys: jos herojai, Agata ir jos brolis, daugiau nei valandą kalba vien apie savo jausmus vienas kitam – jokio, regis, veiksmo. Jokio siužeto vystymo. Prancūziškas žodžių, jausmų teatras, kurie – kaip muzika…”

Tai jau antroji Birutės Mar interpretacija prancūzų rašytojos M.Duras kūrinių motyvais – aktorės ir režisierės sukurtas monospektaklis “Meilužis” (pagal M.Duras romaną) jau eilę metų rodomas Lietuvoje ir užsienio teatrų festivaliuose ir pelnęs eilę tarptautinių teatro apdovanojimų.

Nuotraukos iš spektaklio

Vienas atsakymas į “AGATA”

  1. Baigiamasis vakaras, minint Marguerite Duras 105-ąsias gimimo metines. Praeitą savaitę Birute Mar dar kartą (jau aštuonioliktus metus) nustebino preciziškomis, trapiomis, o sykiu gaivališkais impulsais reiškiamomis “Meilužio” scenomis. Tai – bene vienintelis Lietuvos teatro darbas, kur intymumas scenoje nekaustomas tabu, atrodo labai organiškas, drąsus, bet kartu ir estetiškas, nekeliantis svetimos gėdos jausmo (tai nutinka dažniausiai žiūrint “lietuvišką erotiką” kine ir teatre).
    O šiandien – premjera: Birutės Mar režisuotas ir su Andriumi Bialobžeskiu suvaidintas rašytojos draminis kūrinys “Agatha”. Tiksliau – jo eskizas. Dar tiksliau – itin atviras meilės dialogas, kur žodžiai virsta muzika ir jūros ošimu – beveik taip, kaip, įsivaizduoju, ir Duras vasaros rezidencijoje Pajūrio Truvilyje, Normandijoje, 8-10 dešimtmečiais. Atrodo, kad apsilankiau vizualizuotame (pagarba šviesų režisieriui Karolis Bratkauskas) radijo teatre, kuriame itin subtiliai J. Brahmsą skambino pianistas Giedrius Karaliūnas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *