Vienos dalies spektaklis H.Ibseno pjesės „Lėlių namai“ ir aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais
Spektaklio idėjos, pjesės autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR
Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS
Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ
Choreografė ir režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ
Video dailininkas – KAROLIS BRATKAUSKAS
Vaidina:
BIRUTĖ MAR
ALEKSAS KAZANAVIČIUS
VYTAUTAS ANUŽIS arba ANDRIUS BIALOBŽESKIS
MINDAUGAS CAPAS
Trukmė – 1,30 val.
Premjera – 2018m. spalio 2d. Vilniaus mažajame teatre (teatro renginių ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti, programoje)
Spektaklio sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Apie
“Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja!“ (M.Mironaitė. Iš laiško Rūtai Staliliūnaitei)
Monika Mironaitė – aktorė, primadona, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia Lietuvos teatro šimtmetį. Tai aktorė, kurios charizmą ir išskirtinį talentą liudija daugelis jos amžininkų – teatralų ir žiūrovų, o jos dramatiško asmeninio gyvenimo istorija apipinta daugybe gandų ir legendų.
M.Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo klasikinėje H.Ibseno dramoje „Lėlių namai“ (pirmąsyk Vilniaus miesto teatre 1942m.; antrą kartą – Vilniaus rusų dramos teatre 1959m.) įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių aktorės kūrybinių darbų.
Spektaklis sukurtas kaip dokumentinė mozaika iš M.Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos vakaruose skaitytų eilėraščių ir pasisakymų, Henriko Ibseno dramos „Lėlių namai. Nora“ ištraukų, taip pat M.Mironaitės amžininkų – dukters Dagnės Jakševičiūtės, Laimono Noreikos, Juozo Baltušio, Prano Treinio. Rūtos Staliliūnaitės, Audronės Girdzijauskaitės ir kitų – prisiminimų fragmentų.
Panaudotos nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.
Daugiau informacijos, spaudos atsiliepimai čia.
Nuotraukos iš spektaklio
D.Matvejevo nuotr.
Po-premjerinis kultūros žurnalistės Birutės Liauškienės komentaras apie „Lietuviškąją Norą“:
„…Senokai žinau, kad Birutė – gera aktorė. Bet man ji dar visada patinka, kad suieško įdomias sau ir kitiems temas, jas gerai išgvildena, literatūriniu požiūriu išreiškia. Taigi, vakar irgi džiaugiausi labai gera spektaklio kompozicija, tų skirtingo laiko ir žanro gabaliukų išdėstymu, jų ritmu. Negrėsė ištęstumas, ko labai nemėgstu teatre. Birutė Mar puikiai susitvarko su plastika, gražiai moduliuoja balso niuansus, puiki jos sceninės kalbos raiška.
Tas scenos priemonių minimalizmas čia visai dera, nieko netrūksta, ir pusantros valandos spektaklis pralėkė nepastebimai. Išvis, jaudina mintis, kad tas spektaklis nepradingtų, gyventų, turėtų sceną ir būtų rodomas. Jis to vertas.“ (2018m. spalis)
Režisieriaus Rimanto Venckaus laiškas Birutei Mar po spektaklio „Lietuviškoji Nora” Kuršėnuose, 2025.08.23:
„Noriu padėkoti už nuostabų paminklą Mironaitei. Labai įspūdingai supintos Nora ir Monika. Jūs puiki dramaturgė. Pastebėjot, atrinkot ir tiksliai sudėliojot tai, kas joms abiems būdinga. Neveltui Nora laikoma Monikos gyvenimo vaidmeniu. Gal todėl, kad Monikoje daug Noros.
Labai gerai, kad panaudojot pačios Mironaitės balsą, ypač su čigonų poezija.
Na, o finalas tiesiog sukrečiantis – kokie gilūs žvaigždynai. Bravo.
Beje, šiuo spektakliu atrastas kažkoks naujas žanras – sceninis memorialas. Gal galėtų jų būti ir daugiau, pavyzdžiui, Barbora-Rūta…
Ačiū už Jūsų talentą, novatoriškumą ir savotišką kultūrinį patriotizmą.
Jūsų fanas Rimantas Venckus”
Festivaliai
- D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje (Lietuva, 2018)
- Profesionalių teatrų festivalis “Pjero dienos Utenoje” (Lietuva, 2019)
- Rokiškio profesionalių teatrų festivalis “Vaidiname žemdirbiams” (Lietuva, 2019)
- Kupiškio profesionalių teatrų festivalis “Art Do” (Lietuva, 2019)
- Panevežio XV kamerinių teatrų festivalis (Lietuva, 2019)
- Tarptautinis mažųjų erdvių profesionalių teatrų festivalis „MIZANscena” Šeduvoje (Lietuva, 2021)
- Teatro ir istorijų festivalis „Įžiebta rampa” Marijampolėje (Lietuva, 2022)
- Tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro sankryža” (Lietuva, 2023)
Apdovanojimai
- D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio apdovanojimas – „giminių prizas” (Lietuva, 2018)
Žiūrovų atsiliepimai
„Ačiū Jums
Aukščiau, tiktai dangusVakar buvome Jūsų spektaklyje Kuršėnuose. Stipru.”„Buvo Kuršėnuose nuostabi Nora, tikra atgaiva širdžiai, tikra, gilu, labai pasiilgta tokių emocijų. Gaila, kad taip retai kas tikro užsuka į mažus miestelius. Didžulė pagarba Aktoriams”.
Ką tik po spektaklio „Lietuviškoji Nora”, kur aktorė Birutė Mar atlieka Noros iš H. Ibseno dramos „Lėlių namai” ir Monikos Mironaitės vaidmenis. Įspūdis nepakartojamas! Panašų prieš daug metų paliko Rūtos Staliliūnaitės Nora…Dabar eini žiūrėti Birutės Mar, eini į tikrą teatrą, kurio, viliuosi, ir genealioji Monika nebūtų sukritikavusi…Ačiū šiandieninei Norai ir jai talkinusiems puikiems aktoiams: A. Bialobžeskiui, M. Capui, A. Kazanavičiui. Iki pasimatymo Palangoje, kur skubėsiu į penktąjį Solo teatro spektaklį! Žaviuosi jumis!”
„Solo teatro spektaklis „Lietuviškoji Nora“ (rež. Birute Mar).
„Esu – tai reiškia myliu. Myliu – tai esu.“ (Monika Mironaitė).
Henrikas Ibsenas XIX a. parašė dramą „Lėlių namai“. Monika Mironaitė, talentinga XX a. aktorė, suvaidino pagrindinę dramos veikėją Norą. O Birutė Mar spektaklyje „Lietuviškoji Nora“ suvaidino ir Norą, ir Moniką Mironaitę. Jauna moteris Nora iš pradžių džiaugiasi gyvenimu, tačiau netrukus supranta, kad viena yra žaisti lėlių namus ir visai kas kita – juose gyventi. Todėl moteris nusprendžia išeiti ir palikti ne tik namus, bet ir viską, kas buvo juose sukurta, o tai ne vien tik daiktai ir lėlės… XIX a. toks poelgis absoliučiai neatitiko visuomenės normų.Monika ir Nora panašios sielų maištingumu ir drąsa nepaklūsti visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Nepritapusi prie sovietų valdžios ideologijos, Monika galiausiai buvo išstumta iš teatro repertuaro, tačiau liko ištikima sau. Išeidama ragino pažvelgti į dangų, į žvaigždes, į Orioną, nes žvaigždynai – tai meilė…
Režisierius Jonas Jurašas, 2008 m. laidoje „Legendos“ kalbėdamas apie Monikos Mironaitės, kaip aktorės, talentą, yra pasakęs, kad tobula aktorystė yra nykstanti aktorystės amato rūšis. Bet šiandien yra Birutė Mar, aktorė ir režisierė, temų gilumu, judesių ir kalbos plastika, įtaiga bei sceniniu minimalizmu kurianti intelektualų teatrą. Spektaklyje „Lietuviškoji Nora“, be Birutės Mar meistriškai įkūnytų vaidmenų, negali būti nepastebėta ir aktoriaus Alekso Kazanavičiaus vaidyba – atrodo, jog jis net ne vaidina, o yra tikras Noros vyras Helmeris, išlaipintas į sceną tiesiai iš H. Ibseno dramos puslapių. Stipru.
Ačiū Birutei Mar už tobulą Solo teatrą. Ir dar už žvaigždynus.”„Bravo bravo bravo! Lankausi dažnai teatruose, bet seniai bemačiau tikrą spektaklį. Vakar tai įvyko! Ačiū aktorių komandai. Jūsų vaidyba liečia dūšią labai labai stipriai.”
„Ačiū. Tai buvo taip stipru ir neužmirštama.”
„Jautrus, skaudus, nepaliekantis abejingų žiūrovų dėl Birutės unikalumo persikūnyti”
„Labai puikus ir stiprus spektaklis”