Lietuviškoji Nora

Vienos dalies spektaklis H.Ibseno pjesės „Lėlių namai“ ir aktorės Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais

Spektaklio idėjos, pjesės autorė ir režisierė – Birutė Mar
Muziką kūrė ir parinko – Antanas Kučinskas
Dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Choreografė ir režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė
Videodailininkas – Karolis Bratkauskas

Vaidina aktoriai:

Birutė Mar,
Aleksas Kazanavičius,
Vytautas Anužis arba Andrius Bialobžeskis,
Mindaugas Capas

Premjera – 2018m. spalio 2d. Vilniaus mažajame teatre (teatro renginių ciklo „Lietuvos teatro amžius“, skirto Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti, programoje)
Spektaklio trukmė – 1,30 val.

Spektaklio sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba

ARTIMIAUSI SPEKTAKLIAI:

2024 – 2025 m. sezoną, datos bus paskelbtos vėliau.

“Lietuviškoji Nora eina iš kartos į kartą. Gal ją vėl kas vaidins (lietuviškai!) už dvidešimties metų… Tegul ji vis tobulėja!“ (M.Mironaitė. Iš laiško Rūtai Staliliūnaitei)

Monika Mironaitė – aktorė, primadona, kurios gyvenimas ir kūryba aprėpia Lietuvos teatro šimtmetį. Tai aktorė, kurios charizmą ir išskirtinį talentą liudija daugelis jos amžininkų – teatralų ir žiūrovų, o jos dramatiško asmeninio gyvenimo istorija apipinta daugybe gandų ir legendų.

M.Mironaitės sukurtas Noros vaidmuo klasikinėje H.Ibseno dramoje „Lėlių namai“ (pirmąsyk Vilniaus miesto teatre 1942m.; antrą kartą – Vilniaus rusų dramos teatre 1959m.) įėjo į Lietuvos teatro istoriją kaip vienas įdomiausių ir ryškiausių aktorės kūrybinių darbų.

Monika Mironaitė – Nora (1959 m.)                           Monikos Mironaitės portretas

Spektaklis sukurtas kaip dokumentinė mozaika iš M.Mironaitės laiškų, prisiminimų, dienoraščių, interviu, jos kūrybos vakaruose skaitytų eilėraščių ir pasisakymų, Henriko Ibseno dramos „Lėlių namai. Nora“ ištraukų, taip pat M.Mironaitės amžininkų – dukters Dagnės Jakševičiūtės, Laimono Noreikos, Juozo Baltušio, Prano Treinio. Rūtos Staliliūnaitės, Audronės Girdzijauskaitės ir kitų – prisiminimų fragmentų.
Panaudotos nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų.

Daugiau informacijos, spaudos atsiliepimai čia.

D.Matvejevo nuotr.



 

 

Po-premjerinis kultūros žurnalistės Birutės Liauškienės komentaras apie „Lietuviškąją Norą“:

„…Senokai žinau, kad Birutė – gera aktorė. Bet man ji dar visada patinka, kad suieško įdomias sau ir kitiems temas, jas gerai išgvildena, literatūriniu požiūriu išreiškia. Taigi, vakar irgi džiaugiausi labai gera spektaklio kompozicija, tų skirtingo laiko ir žanro gabaliukų išdėstymu, jų ritmu. Negrėsė ištęstumas, ko labai nemėgstu teatre. Birutė Mar puikiai susitvarko su plastika, gražiai moduliuoja balso niuansus, puiki jos sceninės kalbos raiška.
Tas scenos priemonių minimalizmas čia visai dera, nieko netrūksta, ir pusantros valandos spektaklis pralėkė nepastebimai. Išvis, jaudina mintis, kad tas spektaklis nepradingtų, gyventų, turėtų sceną ir būtų rodomas. Jis to vertas.“ (2018m. spalis)

FESTIVALIAI:

D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje (Lietuva, 2018)

Profesionalių teatrų festivalis “Pjero dienos Utenoje” (Lietuva, 2019)

Rokiškio profesionalių teatrų festivalis “Vaidiname žemdirbiams” (Lietuva, 2019)

Kupiškio profesionalių teatrų festivalis “Art Do” (Lietuva, 2019)

Panevežio XV kamerinių teatrų festivalis (Lietuva, 2019)

Tarptautinis mažųjų erdvių profesionalių teatrų festivalis “MIZANscena” Šeduvoje (Lietuva, 2021)

Teatro ir istorijų festivalis “Įžiebta rampa” Marijampolėje (Lietuva, 2022)

Tarptautinis teatro festivalis “Druskininkų vasaros teatro sankryža” (Lietuva, 2023)

APDOVANOJIMAI

D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio apdovanojimas – “giminių prizas” (Lietuva, 2018)

ŽIŪROVŲ ATSILIEPIMAI

   “Solo teatro spektaklis „Lietuviškoji Nora“ (rež. Birute Mar).
   „Esu – tai reiškia myliu. Myliu – tai esu.“ (Monika Mironaitė).
               Henrikas Ibsenas XIX a. parašė dramą „Lėlių namai“. Monika Mironaitė, talentinga XX a. aktorė, suvaidino pagrindinę dramos veikėją Norą. O Birutė Mar spektaklyje „Lietuviškoji Nora“ suvaidino ir Norą, ir Moniką Mironaitę. Jauna moteris Nora iš pradžių džiaugiasi gyvenimu, tačiau netrukus supranta, kad viena yra žaisti lėlių namus ir visai kas kita – juose gyventi. Todėl moteris nusprendžia išeiti ir palikti ne tik namus, bet ir viską, kas buvo juose sukurta, o tai ne vien tik daiktai ir lėlės… XIX a. toks poelgis absoliučiai neatitiko visuomenės normų.Monika ir Nora panašios sielų maištingumu ir drąsa nepaklūsti visuomenėje nusistovėjusioms normoms. Nepritapusi prie sovietų valdžios ideologijos, Monika galiausiai buvo išstumta iš teatro repertuaro, tačiau liko ištikima sau. Išeidama ragino pažvelgti į dangų, į žvaigždes, į Orioną, nes žvaigždynai – tai meilė…   
        Režisierius Jonas Jurašas, 2008 m. laidoje „Legendos“ kalbėdamas apie Monikos Mironaitės, kaip aktorės, talentą, yra pasakęs, kad tobula aktorystė yra nykstanti aktorystės amato rūšis. Bet šiandien yra Birutė Mar, aktorė ir režisierė, temų gilumu, judesių ir kalbos plastika, įtaiga bei sceniniu minimalizmu kurianti intelektualų teatrą. Spektaklyje „Lietuviškoji Nora“, be Birutės Mar meistriškai įkūnytų vaidmenų, negali būti nepastebėta ir aktoriaus Alekso Kazanavičiaus vaidyba – atrodo, jog jis net ne vaidina, o yra tikras Noros vyras Helmeris, išlaipintas į sceną tiesiai iš H. Ibseno dramos puslapių. Stipru.
Ačiū Birutei Mar už tobulą Solo teatrą. Ir dar už žvaigždynus.” (Diana Danė fb, 2024.05.31)
 

“Bravo bravo bravo! Lankausi dažnai teatruose, bet seniai bemačiau tikrą spektaklį. Vakar tai įvyko! Ačiū aktorių komandai. Jūsų vaidyba liečia dūšią labai labai stipriai.” (Rita Valaitienė, fb Solo teatras, 2023.12.04)

“Ačiū. Tai buvo taip stipru ir neužmirštama.” (Irena Milkevičiūtė, operos solistė. fb Solo teatras, 2023.12.04)

Jautrus, skaudus, nepaliekantis abejingų žiūrovų dėl Birutės unikalumo persikūnyti (Angelė Bražaitė, fb Solo teatras, 2023.10)

Labai puikus ir stiprus spektaklis (Jūratė Vizbaraitė, fb Solo teatras, 2023.10)

6 atsakymai į “Lietuviškoji Nora”

  1. Jūsų švelnus, labai inteligentiškas spektaklis priminė švedų teatro ir kino režisieriaus Ingmaro Bergmano filmus. Toks pat neskubus, pagarbus pasakojimas, įtraukiantis žiūrovą į nepaprastos aktorės Monikos Mironaitės likimo dramą. Nuostabiai parinkta istorijos pasakojimo forma.

  2. Puikus spektaklis – jautrus ir gilus! Priminimas apie žvaigždes labai prasmingas, nes Birutė, tarsi žibintininkas, vis įžiebia ypatingų moterų – Salomėjos, Unės, dabar Monikos žvaigždes naujai šviesai.

  3. Dėkojam už spektaklį – nuostabiai jautrus, gilus, širdį liečiantis, ilgam išliekantis atmintyje! Negaliu pacituoti R.Keturakio po spektaklio perskaityto posmo – neįsiminiau, deja, prasmingų, labai jūsų kūrybinei grupei tinkančių žodžių, tačiau prisimenu, su kokia gražia iš širdies skambančia intonacija jis perskaitė. Va tokia gražia širdies kalba ir jūsų spektaklis kalbėjo. Nuostabiai! Sveikinam, dėkojam ir linkim sėkmės! Iki kitų malonių susitikimų!

  4. Jau vien todėl, kad kuria tokius spektaklius ir apie tokias asmenybes, lenkiu galvą. Dabarties beprasmybės jūroj…tokie reiškiniai – lyg žuvėdra virš tos beprasmybės, bet jūra be žuvėdrų, tai … neįmanoma, tad nuostabu…apkabinu kuriančius…

  5. Labai ačiū už puikų vakarą Kaune. Turėjau progą patirti gero intelektualaus poilsio dozę. “Nora” grąžino į gero, intelektualaus, kultūringo TEATRO prisiminimus. Taip ir toliau!!!

  6. M.Mironaitė buvo savotiška aktorė,kuriai teko vaidinti gan sudėtingais laikais. Šis spektaklis tai net savotiškas monumentas aktorei. Pastatymas ir vaidyba super kaip visada! Rekomenduoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *