Mieli žiūrovai, baigiasi keisti metai. Solo teatrui tai turėję būti tolimų kelionių metai – tačiau neišvykome į taip lauktas gastroles Čilėn, Japonijon… Tačiau 2020-ji tapo prasmingais. Padėjusiais suprasti, regis, akivaizdų, bet esminį dalyką: teatras – tai alsavimas žiūrovų salėje. Ir jokios online transliacijos to nepakeis…
Po pavasarinio karantino keista buvo nebematyti už kaukių pasislėpusių žiūrovų veidų ir gyvų reakcijų, bet… kokios brangios buvo kiekvienos švytinčios stebinčiojo sceninį vyksmą akys! Su kokiu džiaugsmu (po pavasarinės tylos) vasarą ir rudenį su spektakliais lankėme Lietuvos miestus ir miestelius – ypatingai jutome kiekvieno gyvo susitikimo su žiūrovais vertę. O anksčiau tai atrodė tarsi savaime suprantama…
Pavasarį nebesitikėjome, kad šie metai taps tokiais intensyviais – tačiau rugsėjį Meno forte pristatėme M.Duras „AGATOS“ premjerą, Visagino tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Atspindys“ parodėme kuriamą spektaklį „MOTINOS PIENAS“ (pagal šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos romaną) – tai dramatiška mamos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje. Planavome šio spektaklio premjerą Vilniuje prieš Kalėdas, bet, deja… Tikėkimės, dabartinė pauzė subrandins spektaklį ir žiūrovai jį išvys ateinančiais metais. 2021 m. pavasarį viliamės sulaukti Vilniuje ir „Motinos pieno“ autorės, latvių rašytojos Noros Ikstenos – ji pažadėjo atvykti į spektaklio premjerą ir susitikimą su Lietuvos žiūrovais.
Džiaugiamės, kad šįmet, vasario mėn. spėjo įvykti ir vienintelės užsienio gastrolės – tarptautinė „Budos palėpėje“ premjera Fudžeiros tarptautiniame menų forume (Fujaira International Arts festival, JAE), kur sulaukėme šiltų užsienio kritikų ir žiūrovų atsiliepimų. Brangūs šįmet pelnyti apdovanojimai teatro festivaliuose Lietuvoje -„Unei“ atitekęs Grand prix Druskininkų tarptautiniame teatro festivalyje „Sankryža“, „Budai palėpėje“ – pagrindinis prizas U.Babickaitės vardo profesionalių teatrų festivalyje „Art Do“, Kupiškyje. Taip pat svarbus įvertinimas – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija, šįmet įteikta Solo teatro įkūrėjai, aktorei ir režisierei Birutei Mar.
Esame dėkingi teatro tyrinėtojai A.Gudavičiūtei, teatrologei dr.D.Šabasevičienei už įžvalgas ir Solo teatro kūrybos analizę savo aktualiuose straipsniuose ir tekstuose. Dėkojame aplankytų teatro festivalių rengėjams, kultūros centrų vadovams, lyg darbščios bitelės besirūpinantiems kultūros sklaida šiuo nelengvu teatrui metu. Ir, žinoma, esame labai dėkingi mus palaikantiems žiūrovams.
Nusprendėme kol kas atsisakyti „nuotolinio teatro“, išlaukti – kameriniuose Solo teatro spektakliuose gyvas ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo ypač intymus ir svarbus. Bet mąstydami ką dabartinėmis sąlygomis galėtume prasmingo ir naujo nuveikti – sumanėme pamėginti kiek kitaip pristatyti Solo teatro kūrybą. Ir štai, šventinė dovana išsiilgtiems žiūrovams – Solo teatro komandos sukurti dokumentiniai videofilmai apie spektaklius „BUDA PALĖPĖJE“. „POETĖ“, „UNĖ“ ir „ANTIGONĖ“. Juos žiūrovai galės pamatyti Solo teatro YouTube kanale.
Tikėkimės, šios spektaklių apžvalgos taps galimybe žiūrovams iš arčiau pažvelgti į teatro kūrybos „virtuvę“, sudomins mūsų spektakliais, padės giliau juos suprasti. Ateinančiais metais viliamės pratęsti šią mums naują kūrybos sklaidos kryptį.
Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kultūros tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei, šįmet parėmusiems mūsų darbus ir buvimą.
Su artėjančiais 2021-siais! Tikėkime, kad netrukus sugrįš gyvojo teatro džiaugsmas – vienas kitą pasitiksime įgiję kantrybės ir išminties, dėkingi gyvenimui už kūrybos ir buvimo kartu dovaną.
