Autorius: SoloTeatras

Spalį „Solo teatras“ surengė gastroles Tokijuje – Akasakos bendruomenės salėje japonų publikai parodė aktorės Birutės Mar monospektaklius „Ledo vaikai“ ir „Buda palėpėje“, tyrinėjančius skaudžius lietuvių ir japonų išgyvenimus XX amžiaus istorijos verpetuose. Spektakliai pristatyti kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremčių istorijos“, neseniai atidarytos Japonijos valstybiniame Kareivių, Sibiro tremtinių ir pokario reemigrantų atminimo muziejuje, lydimieji renginiai.

Pjesė „Ledo vaikai“ sukurta Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir Eglės Gudonytės knygos „Karta nuo Sibiro“ pagrindu, taip pat paremta aktorės abiejų tėvų, kurių vaikystė prabėgo amžino įšalo krašte prie Laptevų jūros, autentiškais pasakojimais, tremtinių eilėraščių motyvais. Spektaklyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių, aktorės šeimos archyvo bei tremtinio Gintauto Martynaičio piešiniai. Sukrečiantis pasakojimas apie tremtį pateikiamas mažos mergaitės akimis, prieš kurias pasaulis veriasi dar nepažeistas, nepažįstantis mirties, prievartos ir praradimų skausmo.

Spektaklis „Buda palėpėje“ pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos Julie Otsuka romaną pasakoja XX a. pirmos pusės japonų emigrantų į Ameriką istoriją, seka „fotografijų nuotakų“, išsirinkusių jaunikius iš nuotraukų ir keliavusių per vandenyną ieškoti geresnio gyvenimo, pėdomis. Pasak aktorės, šis spektaklis – tai galimybė scenoje prabilti daugybės moterų balsu ir širdimi – kalbėti ne vien apie japonų likimus, bet ir apie lietuvių, žydų bei visų kitų tautų, patyrusių pažeminimą, prievartą, neteisybę, nepelnytą skausmą.

Dvi dienas paeiliui suvaidinti spektakliai sujaudino japonų žiūrovus, iškėlė klausimų apie dabarties ir praeities ryšį, ragino susimąstyti apie atsikartojančią istoriją šiandieniniame pasaulyje ir atsakomybę už tai.

Aukštai įvertinti aktorės Birutės Mar meistriškumas ir kūrybiniai „Solo teatro“ sprendimai, vertėjos Haruka Seto parengtas pjesių vertimas į japonų kalbą.

Kultūros antropologas prof. Kenji Arai straipsnyje „Apie Akasakoje matyto lietuvių aktorės monospektaklių epochiškumą“, publikuotame platformoje note.com, be rašo: „Tai, kad žiūrovai jaučia, jog tai, kas vyksta scenoje, yra tikrovė, nors yra taip toli nuo jos, atrodo, turi kažką bendro su Noh ir Kyogen teatru. Dažnu atveju tokiu būdu galima tikroviškiau atvaizduoti vidinio pasaulio tikrovę.“

Gastroles organizavo „Solo teatras“ ir Lietuvos ambasada Japonijoje su japonų partneriais – Minato tarptautinių ryšių asociacija ir teatro trupe „Dora“, parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Gabija Čepulionytė, LR kultūros atašė Japonijoje

Prasidedantis šeštasis Solo teatro sezonas žada būti intensyvus – Lietuvos žiūrovų šįmet laukia dviejų naujų projektų premjeros – spalio 13 d. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje bus pristatytas naujausias Birutės Mar dokumentinis spektaklis „MĄSTANTI BARAKŲ ŠIRDIS“, kurio idėją, pasak autorės, padiktavo visai šalia, Ukrainoje, vykstančio karo būsenos ir išgyvenimai, verčiantys atsigręžti į XX a. istorinę atmintį. B. Mar pjesėje ir spektaklyje – trijų moterų likimai istorinių genocidų akivaizdoje – Olandijos žydaitės Etty Hillesum (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (šešiollikmetės, pokaryje ištremtos į sovietų lagerį) ir ukrainietės Natalijos Skrinnik, mėnesį praleidusios rusų nelaisvėje prie Bučos, prasidėjus karui. Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ – kuomet iš žmogaus atimama jo tapatybė, ateitis, sutrypiama žmogiškoji vertė. Kai lieka vienintelis ginklas – tikėjimas, malda, daina. Kai nevilties akivaizdoje pabunda vidinė laisvė – stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias neregimas galias. Pasak Birutės Mar, ypatingas džiaugsmas, jog spektaklio kūrimo procese dalyvavo ir istorijos konsultante tapo viena iš herojų, 96-rių sulaukusi, Vilniuje gyvenanti Joana Ulinauskaitė-Mureikienė. Spektaklio dailininkė I. Pačėsaitė, choreografė ir režisierės asistentė S. Mikalauskaitė, kompozitorius A. Kučinskas, vaizdo projekcijų dail. M. Vilčinskas, šviesų dail. A. Jankauskas. Vaidina aktorės Saulė Emilija Rašimaitė, Aleksandra Metalnikova, Birutė Mar. Žiemą spektaklį išvys Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų žiūrovai.

Šventiniu Kalėdų laikotarpiu įvyks antroji premjera, apjungianti muzikos ir teatro žanrus – „CLARA. MEILĖS DAINA“, pasakojanti ypatingos Europos kultūros asmenybės, pianistės ir kompozitorės Claros Shumann (1819-1896) gyvenimo istoriją. Tai Vokietijoje reziduojančios pianistės Guodos Gedvilaitės ir Birutės Mar sumanytas projektas, abi – scenarijaus bendraautorės, pačios išvertę C. Shumann dienoraščius ir amžininkų prisiminimus, lietuviškai nuskambėsiančius pirmą kartą. Claros likimas apipintas legendomis – žinomo kompozitoriaus R. Shumanno žmona, aštuonių vaikų mama išliko savo vyro – genialaus svajotojo – šešėlyje, tačiau neatsisakė savojo pašaukimo – nenutraukė intensyvaus koncertinio gyvenimo. Apie Claros likimą bylos Guodos Gedvilaitės atliekami C. ir R. Schumannų kūriniai (beje, muzikos pasaulyje ši pianistė neretai pavadinama „lietuviškąja Clara Schumann“) bei Birutės Mar interpretuojami C. ir R. Schumannų laiškų, dienoraščių bei amžininkų prisiminimų fragmentai. Tikėtina, šis elegantiškas spektaklis-koncertas taps Kalėdine kultūros švente Vilniaus ir Kauno muzikos ir teatro gurmanams – gruodžio 30 d. “Clara. Meilės daina” nuskambės Kauno kultūros centre, o sausio 5 d. – Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje.

Dar vienas sezono akcentas – atnaujintas Birutės Mar monospektaklis „Poetė“, pasakojantis talentingos lietuvių kūrėjos – Salomėjos Nėries – likimą. Pasak režisierės ir aktorės, 2005 m. Menų spaustuvėje sukurtas, vėliau rodytas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklis šiandien vėl tampa itin aktualus, vykstant visuomenę supriešinančiam desovietizacijos procesui. „Spektaklio forma – poetės teismas. Teismas tęsiasi iki šiol. Tad nūdiena tiesiog išprovokavo atnaujinti spektaklio dramaturgiją, įterpiant šiandien vykstančio „teismo proceso“ atgarsius. Manau, teatras turi ne naikinti istoriją, bet drąsiai atskleisti visas jos puses – ir Salomėjos kaip asmenybės tragizmą, ir didžiulį kūrėjos talentą“, – sako dramaturgė ir režisierė. Atnaujinta „Poetė“ spalio 29 d. bus parodyta Kauno lėlių teatre.

Rudenį laukia ir tolimos gastrolės – spektakliai „Buda palėpėje“ ir „Ledo vaikai“ spalį bus pristatyti Tokijuje, Akasakos kultūros centre – kaip Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamos lietuvių tremties istorijai skirtos parodos palydimųjų renginių dalis. Žinomos lietuvių kūrėjos spektakliai tarsi suartins abiejų šalių istorinius skaudulius, vykusius vienu metu – „Ledo vaikai“ pasakoja autorės tėvų ir kitų 1941 m. Lietuvos tremtinių skaudžias patirtis prie Laptevų jūros, o „Buda palėpėje“ pagal autobiografinį J. Otsukos romaną – apie japonų emigrantų likimus Amerikoje XX a. pirmoje pusėje, kai po lemtingo Perl Harboro ryto jie staiga tapo be kaltės kalti: masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, išvežami į JAV įrengtas koncentracijos stovyklas. Prieš gastroles į Japoniją, spalio 9 d. Menų spaustuvėje „Ledo vaikus“ turės galimybę išvysti sostinės žiūrovai. 

O lapkritį Teatro komanda keliaus į gastroles Buenos Airėse, kur Argentinos lietuvių bendruomenės rengiamoje šventėje „Lietuvos kultūros dienos Argentinoje“ bus parodyti net trys Solo teatro spektakliai – „Motinos pienas“, „Ledo vaikai“ ir „Tylos sodai“.

Solo teatras kviečia į spektaklio-koncerto „KLARA. MEILĖS DAINA“ premjerą, sukurtą žinomos vokiečių kompozitorės ir pianistės Klaros Šuman (1819-1896) gyvenimo ir kūrybos motyvais. Scenoje neeilinės asmenybės gyvenimą pristatys dviejų žinomų menininkių duetas – režisierė, aktorė Birutė Mar ir Vokietijoje reziduojanti pianistė Guoda Gedvilaitė. 

Klaros Šuman likimas apipintas legendomis – nuo vaikystės ypatingais pianistės gabumais pasižymėjusi, griežto ir žinomo to meto fortepijono mokytojo Fridricho Vyk dukra Klara Žozefina Vyk nuo vienuolikos metų koncertuoja, kuria muziką, sulaukusi devyniolikos – jau žinoma pianistė, gastroliuojanti Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje (ji – viena iš nedaugelio to meto Europos moterų- koncertuojančių pianisčių). Netrukus Klara išteka už jauno kompozitoriaus Roberto Šumano. Paklusdama vyro norui, ji mėgina atsisakyti pianistės karjeros ir aukotis šeimai – Šumanai susilaukia net aštuoneto vaikų. Likimas lemia, jog į jų namus įžengia dar vienas didis kompozitorius – Johanesas Bramsas, įsimylintis keturiolika metų už jį vyresnę Klarą… 

Lyg Alisa veidrodžių karalystėje, Klara keliauja po muzikos ir meilės pasaulius, apsupta aštuonių vaikų, genialaus svajotojo sutuoktinio Roberto Šumano, tuo pat metu mėgina neatsisakyti savojo pašaukimo – nenutraukti intensyvaus koncertinio gyvenimo… 

Spektaklyje–koncerte apie Klaros Šuman likimą papasakos pianistės Guodos Gedvilaitės atliekami K. ir R. Šumanų kūriniai (beje, muzikos pasaulyje ši pianistė neretai pavadinama „lietuviškąja Klara Šuman“) bei pirmąsyk į lietuvių kalbą versti, aktorės Birutės Mar interpretuojami K. ir R. Šumanų laiškų, dienoraščių bei amžininkų prisiminimų fragmentai.

Idėjos ir scenarijaus autorės – Birutė Mar ir Guoda Gedvilaitė, režisierė – Birutė Mar, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, garso režisierius- Marius Vilčinskas.

K.ir R Šumanų bei amžininkų laiškų, prisiminimų fragmentus vertė G.Gedvilaitė ir B.Mar

Spektaklio-koncerto „Klara. Meilės daina“ premjera – Vilniaus rotušės muzikos festivalyje balandžio 8 d. 

Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

2024-04-03

Kovo 9 d. aktorė ir režisierė, Solo teatro įkūrėja Birutė Mar apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

D.Šabasevičienė „Bebaimė žmogiškos būties trapumo įkūnytoja“ (www.teatras.lt, 2020.03.09)

1998 metai tapo lemtingais Birutės Mar gyvenime; tuomet kartu su bendraminčiais buvo pradėtas didysis spektaklių ciklas, sukurtas pirmasis monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ pagal Samuelio Becketto dramą „Laimingos dienos“. Šis literatūros kūrinys virto artistiniu krauju, transformavosi aktorės vizijų pasaulyje.

Aktorė vaidino taip atsidavusiai, kad jau pirmajame spektaklyje buvo nejauku, matant kaip giliai aktorė grimzta į jos situacijai adekvačias asociacijų būsenas. Sukurtas Vini gyvenimas buvo sapnas, grimztant į milijonus smėlio smiltelių… Aktorės vaidinamas jis atrodė kaip gyvas sceninis eilėraštis. „Teatras be poezijos – ne teatras.“

Monospektaklyje galbūt lengviausia pasiekti poetiškumo, kadangi pats žanras diktuoja asmeninį santykį su meniniu kūriniu. Tarp žiūrovų ir scenos bet kokiu atveju susiformuoja autentiškas ryšys. Kita vertus, monospektaklis – pats sunkiausias iš kamerinių ar polifoninių spektaklių. Teatras be konflikto neįmanomas, o čia scenoje plakasi vienas žmogus; jis konfliktuoja ir su savimi, ir su aplinka. Suvokdama šias kraštutines teatro sąlygas, jau pirmajame spektaklyje Birutė Mar nepabūgo savęs įkalinti pačiose nepalankiausiose dramaturgo iškeltose sąlygose. Beckettas iš savosios Vini atėmė net galimybę laisvai judėti, – žiūrovas regėjo torsą, grimztantį smėlio laike. Didelis kalnas, virstantis maža besisukančia muzikinės dėžutės lėle, grimzdo mirties ar sapno grožio karalystėje…

Jau trečia dešimtis Birutė Mar kartu su Vini veja didžiulį vaidmenų (Antigonė, Poetė, Elena, Unė, Julija, Marina Cvetajeva, Ledo mergaitė, Nora, Japonė ir kt.) „siūlo kamuolį“, į kurį įsukami žiūrovai, kuriame it pro šydą lengvai persišviečia kiekvieno kaskart iš naujo kuriamo personažo siela.

Nuoširdžiai sveikiname Birutę Mar su apdovanojimu!

…

Plačiau apie apie 2020 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo šventę.

 

Nuotraukos iš premijos teikimo