-25% nuolaidos kodas visiems Solo teatro pavasario spektakliams

Artėjančio pavasario proga savo mylimiems žiūrovams, prenumeruojantiems naujienlaiškį, dovanojame -25% nuolaidos kodą visiems Solo teatro pavasario repertuaro spektaklių bilietams. 🎁

Paraginkite savo draugus užsisakyti naujienlaiškį mūsų svetainėje https://soloteatras.lt, kad ir jie galėtų pasinaudoti nuolaida. Naujienlaiškio prenumeratos forma – puslapio apačioje.

*Nuolaidos kodas galioja įsigyjant bilietus iki kovo 15 d. arba iki kol bus išpirkti visi akcijiniai bilietai.

Birutės Mar „ANTIGONĖS“ sėkmė viename didžiausių Egipto teatro festivalių

    Solo teatro komanda sugrįžo iš vieno svarbiausių arabų šalių teatrų forumų – tarptautinio eksperimentinių teatrų festivalio Kaire (Egiptas), vykusio 2023 m. rugsėjo 1-8 dienomis jubiliejinį 30-jį kartą. Pasak organizatorių, iš 88-ų į festivalį aplikavusių užsienio pastatymų – į programą atrinkti 8, tarp jų ir Lietuvos kūrėjų spektaklis “Antigonė”, režisierės ir aktorės Birutės Mar sukurtas pagal Sofoklio tragediją. Taip pat festivalyje pristatyta dešimt spektaklių iš arabų šalių. 

    Pasirodymus vertino tarptautinė žiuri – per uždarymo ceremoniją paskelbti festivalio laureatai, išrinkti ryškiausi darbai. Lietuvos vardas per iškilmingą apdovanojimų įteikimą nuskambėjo pirmas – laureato diplomas Solo teatro “Antigonei”, kaip išskirtiniam užsienio spektakliui. Į didžiają Kairo operos teatro sceną pakilusiai  Birutei Mar apdovanojimą įteikė Egipto kultūros ministrė Neveen Al-Kilany. Ir per apdovanojimų teikimą, ir po “Antigonės” spektaklių iš salės skambėjo garsūs šūsniai “bravo” lietuvių kūrėjams. 

    Festivalyje taip pat dalyvavo Lietuvoje jau pažįstamas (šįmet viešėjęs tarptautiniame teatrų festivalyje “Jėga” Alytuje) Nodar Dumbadzės jaunimo teatras iš Tbilisio, parodęs marionečių spektaklį suaugusiems “Otelas”. Festivalio laureatu už geriausią režisūrą tapo šio spektaklio režisierius Gia Margania. Taip pat apdovanota eilė arabų šalių teatro kūrėjų.    

   Nors festivalio savaitę tvyrojo 45 laipsnių karštis, spektakliai vyko sausakimšose Kairo teatrų scenose. “Antigonei” teko ypatinga garbė – spektaklis du kartus parodytas viename seniausių ir gražiausių pastatų – Kairo operos Teatro mažojoje salėje, talpinančioje 400 žiūrovų.

  Festivalio įspūdžiais dalinasi aktorė ir režisierė Birutė Mar: “Kelionė į Egiptą buvo tikras nuotykis. Paprastai Europos festivaliuose jau pažįstame vieni kitus, o čia – visiškai nauji veidai, vardai, kolegos dauguma iš mums dar neatrastų arabų kraštų. Kaip jie priims ir išgyvens spektaklį, vaidinamą lietuvių kalba (nors ir su angliškais subtitrais)? Kaip suvoks kitokią nei jiems įprasta teatrinę kalbą? O arabų žiūrovai ne tokie mandagūs kaip Lietuvoje – jei jiems nuobodu, jie neišsijungia mobilių telefonų, replikuoja, palieka salę. Tad prieš “Antigonę” buvau nusitekusi viskam… Tačiau abiejų spektaklių metu salėje tvyrojo spengianti tyla – tai buvo didžiausia “arabiška dovana” ir atpildas.  

 Nustebino žiūrovų veržimasis į spektaklius – – kaip kadaise pas mus, į Jaunimo teatrą žiūrėti Nekrošiaus! Policija prie įėjimo,  už durų dažnai likdavo nepatekusių minia.  Nors festivalio laikas trumpas ir intensyvus (susitikimai, repeticjos, spektakliai), tačiau būnant Kaire norėjosi įkvėpti senosios šalies civilizacijos dvasios – tad labai anksti keldavomės, kad bent valandėlei aplankyti Egipto piramides, fantastiškus Kairo muziejus. Tos patirtys ir “Antigonei” suteikė naujų prasmių – tarsi panardino gilyn į praeitį, į senąjį Dievų laiką, apie kurį rašė Sofoklis… Tiesa, ypatingai dėkingi esame mus festivalio metu nuoširdžiai globojusiai Lietuvos Respublikos ambasadai Kaire”. 

        Birutės Mar “Antigonė”, kuriame aktorė viena įkūnija šešis Sofoklio tragedijos personažus (spektkalis buvo sukurtas ir anksčiau rodytas LNDT scenoje), jau du dešimtmečius sėkmingai keliauja po tarptautinius teatro festivalius, pelnė eilę apdovanojimų. Egiptas – dvidešimt antroji šalis, kurią aplankė šis spektaklis. Kostiumus “Antigonei” sukūrė Jolanta Rimkutė, kompozitorius – Antanas Kučinskas, vaizdo režisierius – Andrius Jakučionis.

Birutė Mar apdovanota garbės ženklu „NEŠK SAVO ŠVIESĄ IR TIKĖK“

Visi laureatai su Kultūros ministru. Liudo Masio nuotr.

    2021 m. spalio 8 d. Solo teatro įkūrėja, aktorė ir režisierė Birutė Mar Lietuvos kultūros ministerijoje buvo apdovanota garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – už išskirtinę aktorinio meno raišką, talentą ir kūrybinę drąsą, už meistrystę kuriant monospektaklius bei reikšmingus pasiekimus tarptautiniuose teatro festivaliuose, už įkvepiančią įvairiapusę kūrybinę veiklą. 

Sveikindamas laureatus Birutę Mar, Violetą Podolskaitę, Liną Puodžiukaitę-Lanauskienę, Dalią Adelę Augunas, Zitą Sinkevičienę, Sigitą Šamborskį, kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė: „Tai ženklas, kad esate ne tik girdimi, matomi ir jaučiami – esate vertinami ir mylimi. Tai ženklas, kad nelengvame kelyje yra kas palaiko ir Jūsų nešulį, ir Jūsų tikėjimą. Tegu ir palaikymo, ir šviesos, ir tikėjimo būna kuo daugiau.“

  Simboliška, kad šio garbingo apdovanojimo Birutė Mar sulaukė iškart po naujausio savo spektaklio „Motinos pienas“, sukurto pagal latvių rašytojos Noros Ikstenos to paties pavadinimo romaną, premjeros. Šis spektaklis apie laiką, kurį Birutė Mar ne tik puikiai žino, bet atveria tai, kas mus pavertė tokiais, kokie mes esame šiandien. Jeigu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Ledo vaikai“, kuris vertinamas kaip vienas geriausių jos kūryboje, tema susijusi su tremtimi, tai naujasis spektaklis – kitas istorinis tarpsnis, mūsų gyvenimo vakardiena. 

Ši kelionė po spektaklių laiką itin glaudžiai susijusi su naujuoju apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Per kelis dešimtmečius susiformavo ne tik Birutės Mar misionieriškas požiūris į savo kaip aktorės-režisierės profesiją, bet ir siekis kuo giliau pažinti ir kaskart naujai reflektuoti monospektaklį kaip reiškinį, teorinę refleksiją pritaikyti kuriant naujus spektaklius. Vos tik baigusi studijas Sankt Peterburgo teatro akademijoje, Birutė Mar išvyko ilgai stažuotei į Japonijos teatro mokyklas. Grįžusi, po pirmųjų sėkmingų režisūrinių žingsnių Lietuvos teatre, ši menininkė nesustojo, neapsiribojo savo pasiekimais – nuolat tobulinosi, ieškojo galimybių dalyvauti įvairiuose Europos seminaruose, stažuotėse, skirtuose aktoriaus profesiniam ugdymui. 

Birutė Mar – gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste. Šiandien ją drąsiai galime vadinti aktore-lydere monodramos srityje, nes Birutė Mar itin dažnai pelno įvairių tarptautinių festivalių pagrindinius apdovanojimus.

  Nors pandemija ir toliau varžo renginių laisvę, tačiau apdovanojimų šventė vyko ypatingai jautriai, meniškai ir šiltai sukurtoje aplinkoje. Kiekvieno pasisakiusio kalboje neliko įtampos, bet skleidėsi išmintis ir mąstymo laisvė.

  Kaip ir priklauso polifoniškajai Birutei Mar, ji pasitelkė savo poetinius įgūdžius ir paskaitė eilėraštį „Autobiografinis“. Nors sukurtas lygiai prieš dvidešimt metų, tačiau jo prasmė neprasilenkia su šios dienos menininkės nuostatomis, išgyvenimais, kasdienybe ir kūrybos paslaptimi.

išmokti visokių triukų –
vilkėti fraką, peruką
mikliai keisti grimą ir kaukes
šaudyti (iš tuščio šautuvo)
laikyti špagą, špygą (kišenėj)
nepamiršti iškalbos meno
ir pačių paprasčiausių dalykų –
kvėpavimo, dikcijos, elegancijos
formos, santykio
(kad paskui vieną dieną suprastum
KAM visa tai, ir ne tik…)
įveikti visas baimes
traumas, ligas – didybės
maniją, depresiją, nerimą
slogą, laikiną meilę
dar būtinai – saikingai gerti ir valgyti
lavinti ne tik kūną –
atmintį, klausą, skonį
vieną po kito skaityti
Nietzschę, Freudą, Platoną, klasikus
(„dviračiai – seniai išrasti“ –
bet ne visi dar keliai…)
išmokti alsuoti giliai
kad užmigtum
nepamiršti jogos, tylos, meditacijų
garsų terapijos, šokių
išmokti visokių –
menuetų, valsų, duetų,
piruetų, tango, baleto
striptizo ir net
išmokti stovėti tamsoje
būti paskutiniu
išmokti laukti
(kol pagaliau nusišypsos laimė – vieną dieną
visų akivaizdoje pakilti spindulio balto švieson
ir, viską užmiršus, pereiti lyną ploniausią,
užmerktomis akimis, lengvai tarsi koptum
žvaigždynais, likimo styga, staiga
supratus KAM visa tai,
ir ne tik…)
ir kas benutiks –
virtuoziškai išsisukti
koketiškai šypsotis
elegantiškai lenktis
mįslingai tylėti
fotogeniškai atrodyti, tačiau
filosofiškai žvelgti į viską
(staiga supratus KAM visa tai, staiga
suklusus, kaip verčiasi, virpa,
kūlvirsčiais skrieja maža
akrobatė – širdis…)

Parengė Daiva Šabasevičienė  (www.teatras.lt)

Nuotrauka: Visi laureatai su Kultūros ministru. Liudo Masio nuotr.

Premjera „MOTINOS PIENAS“ (pagal N. Ikstenos romaną) – jautri motinos ir dukters istorija

     2021 m. rugsėjo 28, 29 d. Vilniuje, Meno forte įvyko Solo teatro spektaklio „MOTINOS PIENAS“ premjera, sukurto pagal vienos žinomiausių šiuolaikinių latvių rašytojų Noros Ikstenos romaną. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Birutė Mar, muziką kūrė ir parinko – Antanas Kučinskas, dailininkė – Indrė Pačėsaitė, vaizdo projekcijų autorius – Karolis Bratkauskas, šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas, choreografė ir režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė. Motinos ir Dukters vaidmenis atlieka – Birutė Mar, Giedotojos – Virginija Skirmantė.  „Motinos pieną“ į lietuvių k. išvertė Laura Laurušaitė (už šio romano vertimą pelniusi „Metų vertėjos“ premiją).  

    „Motinos pienas“ – tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969-1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta…  Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo.

   Po būsimo spektaklio „Motinos pienas“ eskizo peržiūros Visagino tarptautiniame monospektaklių festivalyje (2020 m. spalį), teatrologė Aušra Gudavičiūtė rašė: B. Mar meistriškai kūrė ir psichologiškai, ir plastiškai skirtingas personažes, tačiau spektakliui gilėjant ėmė atrodyti, kad aktorė vaidina apibendrintą personą, kurios vaizdinė metafora būtų ta motinos dukrai padaryta naujametė dviveidžio kaukė. Tai asmenybės turinys, kurį kiekviena moteris atpažįsta savyje, negalėdama atskirti, ar šitaip norėtų pasielgti ji pati, ar jos mama, ar tai jos pačios, ar melo ir prievartos persmelktos gyvenamosios aplinkos motyvai… Vertingiausia ir skausmingiausia spektaklyje – motinos ir dukros ryšys, kurio dramatizmas spektakliui vystantis galėtų peraugti netgi konkrečios epochos ribas.“ (A. Gudavičiūtė „Priešinimasis dabarties grėsmėms, atsigręžiant į praeitį“; „Teatras“, 2020)

      Spektaklis itin aktualiai suskamba šiandien – atsigręžimas į dar netolimą praeitį kelia esminius klausimus ir apie mūsų šiuolaikinės visuomenės būsenas ir pasirinkimus. Pasak režisierės Birutės Mar, galbūt jau atėjo laikas pažvelgti į sovietinę epochą iš šalies: „man regis, anksčiau daugelis menininkų dar nenorėjo ten „kišti nosies“, tas laikas dar buvo per arti – norėjosi pabėgti nuo jo, jį pamiršti, atsikratyti. Bet… tos patirtys tūno giliai mūsų viduje. Pastarųjų metų pandemija tai puikiai parodė – kiek mumyse slypi nepasitikėjimo (valdžios – žmonėmis, žmonių – savo valdžia), kaip staiga nubunda viduje tūnantis susiskaldymo, žmonių rūšiavimo, baimės „genas“.

   Apie naująjį spektaklį siūlome paskaityti A. Gudavičiūtės parengtą interviu su spektaklio inscenizacijos autore ir režisiere Birute Mar – „B. Mar premjera „Motinos pienas“ – spektaklis apie tylą: ir mano mama taip norėjo apsaugoti mane“ (15min.lt, 2021.09.27)

Nuoroda:

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/b-mar-premjera-motinos-pienas-spektaklis-apie-tyla-ir-mano-mama-taip-norejo-apsaugoti-mane-29-1571616

PARAMA SOLO TEATRUI

Mieli Solo teatro žiūrovai ir bičiuliai, paremti mūsų teatrą galite skirdami dalį (1,2 proc.) savo sumokėto pajamų mokesčio. Paramos skyrimo formą pateikti galima nuo kiekvienų metų sausio 1d iki gegužės 1 d. Tačiau, kaip tikriausiai žinote, dėl karantino šiemet prašymų pateikimas pratęstas iki 2020 m. liepos 1d.

Išsamią instrukciją, kaip tai padaryti, rasite svetainės skiltyje: “Parama“. Būsime jums labai dėkingi ir atsidėkosime būsimais spektakliais bei kūryba!

PAVASARIO REPERTUARO PASIKEITIMAI

Brangūs žiūrovai, reaguodami į LR Vyriausybės sprendimus dėl COVID-19 grėsmės, esame priversti daryti pakeitimus Solo teatro pavasario repertuare:

KOVO 18 d. spektaklis “LAIŠKAI Į NIEKUR” perkeliamas į rugsėjo 21 d.

KOVO 19 d. spektaklis “BUDA PALĖPĖJE” perkeliamas į rugsėjo 6 d.

KOVO 30 d. spektaklis “LIETUVIŠKOJI NORA” perkeliamas į rugsėjo 14 d.

KOVO 31 d. spektaklis “UNĖ” perkeliamas į rugsėjo 15 d.

BALANDŽIO 16 d. spektaklis “LAIŠKAI Į NIEKUR” perkeliamas į rugsėjo 21 d.

BALANDŽIO 17 d. premjerinis spektaklis “AGATA” perkeliamas į rugsėjo 7 d.

     Spektaklių gastrolės į Kauno valstybinį lėlių teatrą (“BUDA PALĖPĖJE” balandžio 22 d.  ir “LIETUVIŠKOJI NORA” balandžio 29 d.) atšaukiamos, bet rudenį būtinai atvyksime į Kauną, kai tik suderinsime naujas datas spektakliams.

    Įsigyti bilietai į spektaklius, kurių datos perkeltos, galios arba juos bus galima grąžinti per www.bilietai.lt sistemą – apie pasikeitimus jums taip pat praneš bilietai.lt darbuotojai.
Jau pasiilgome ir lauksime jūsų visų sveikų!

BIRUTEI MAR ĮTEIKTA 2020 M. VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJA

Kovo 9 d. aktorė ir režisierė, Solo teatro įkūrėja Birutė Mar apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

D.Šabasevičienė „Bebaimė žmogiškos būties trapumo įkūnytoja (www.teatras.lt, 2020.03.09)

1998 metai tapo lemtingais Birutės Mar gyvenime; tuomet kartu su bendraminčiais buvo pradėtas didysis spektaklių ciklas, sukurtas pirmasis monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ pagal Samuelio Becketto dramą „Laimingos dienos“. Šis literatūros kūrinys virto artistiniu krauju, transformavosi aktorės vizijų pasaulyje.

Aktorė vaidino taip atsidavusiai, kad jau pirmajame spektaklyje buvo nejauku, matant kaip giliai aktorė grimzta į jos situacijai adekvačias asociacijų būsenas. Sukurtas Vini gyvenimas buvo sapnas, grimztant į milijonus smėlio smiltelių… Aktorės vaidinamas jis atrodė kaip gyvas sceninis eilėraštis. „Teatras be poezijos – ne teatras.“

Monospektaklyje galbūt lengviausia pasiekti poetiškumo, kadangi pats žanras diktuoja asmeninį santykį su meniniu kūriniu. Tarp žiūrovų ir scenos bet kokiu atveju susiformuoja autentiškas ryšys. Kita vertus, monospektaklis – pats sunkiausias iš kamerinių ar polifoninių spektaklių. Teatras be konflikto neįmanomas, o čia scenoje plakasi vienas žmogus; jis konfliktuoja ir su savimi, ir su aplinka. Suvokdama šias kraštutines teatro sąlygas, jau pirmajame spektaklyje Birutė Mar nepabūgo savęs įkalinti pačiose nepalankiausiose dramaturgo iškeltose sąlygose. Beckettas iš savosios Vini atėmė net galimybę laisvai judėti, – žiūrovas regėjo torsą, grimztantį smėlio laike. Didelis kalnas, virstantis maža besisukančia muzikinės dėžutės lėle, grimzdo mirties ar sapno grožio karalystėje…

Jau trečia dešimtis Birutė Mar kartu su Vini veja didžiulį vaidmenų (Antigonė, Poetė, Elena, Unė, Julija, Marina Cvetajeva, Ledo mergaitė, Nora, Japonė ir kt.) „siūlo kamuolį“, į kurį įsukami žiūrovai, kuriame it pro šydą lengvai persišviečia kiekvieno kaskart iš naujo kuriamo personažo siela.

Nuoširdžiai sveikiname Birutę Mar su apdovanojimu!

Plačiau apie apie 2020 m. Vyriausybės kultūros ir meno premijų įteikimo šventę.

 

Nuotraukos iš premijos teikimo

SPEKTAKLIO „BUDA PALĖPĖJE“ TARPTAUTINĖ PREMJERA

Solo teatro komanda viešėjo tarptautiniame scenos menų festivalyje FIAF-2020 (Fujaira International Arts festival), kur vasario 21 d. įvyko spektaklio „BUDA PALĖPĖJE“ pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos J.Otsuka romaną tarptautinė premjera. Viename didžiausių JAE scenos menų festivalių, vykusiame 2020 m. vasario 20-28 d.d. Fudžeiroje, parodyta virš trisdešimties spektaklių, koncertų, viešėjo keli šimtai svečių – scenos profesionalų, žurnalistų iš viso pasaulio. Lietuvių trupės spektaklis „Buda palėpėje“ tapo festivalio įvykiu, kuriam nestigo tarptautinės spaudos, kolegų dėmesio, spektaklį nufilmavo Fudžeiros TV.

Šis spektaklis nūdienos epochoje labai aktualus ne tik istoriškai, ir ne tik japonams. Lietuva irgi išgyveno skaudžias patirtis šalies okupacijos – stalininės epochos metu, mano tėvai užaugo tremtyje prie Laptevų jūros, antrojo pasaulinio karo metais daugybė žydų tautybės žmonių žuvo koncentracijos stovyklose, iki šiol naikinamos ir žeminamos mažos tautos. Taip pat vis aktualesnė tampa emigracijos pasaulyje tema, kuomet įvairių tautų žmonės vyksta į didžiąsias valstybes dėl ekonominių priežasčių, ir… mes niekad nežinome, kas bus rytoj. Man šis spektaklis – tai malda už visas pasaulyje gyvenančias mažas, pažeidžiamas tautas“, – spaudos konferencijoje ir susitikime su žiūrovais sakė „Budos palėpėje“ kūrėja Birutė Mar. Iš tiesų, spektaklio „maldos epizodo“ metu, kai scenoje herojė meldžiasi, kartodama įvairių tautų maldų gestus – žiūrovų salėje pasigirdo ilgai netylantys plojimai.

Šis spektaklis labai aktualus šiandien, tai visų mažų tautų likimas. Ypač graikams, nes šiuo metu didžiulė dalis graikų emigruoja. Birutė Mar nustebino: savo romane J.Otsuka istorijas pasakoja postmodernistine literatūrine maniera, tarsi atsiribojusi. O scenoje japonių istorijos aktorės taip giliai išgyventos, jog išeini po spektaklio be galo sukrėstas“, – įspūdžiais dalinosi graikų teatro antropologas, Atėnų universiteto profesorius dr. Pavlos Kavouras.

Birutė Mar scenoje įkūnijo pusiau pasakojamąjį, pusiau poetinį literatūrinį Julie Otsuka stilių – trumpi, taupūs sakiniai, o emocijų srautas kiekvienoje dalyje vis stiprėja to išlaikyto stiliaus dėka“.

Dieter Top, Vokietija („Kultur forum Europa“, www.kfe.de, 2020.03)

Įsimintinas festivalio spektaklis, atskleidęs daugeliui dar nežinomą temą – tai istorija apie japones moteris, praėjusio amžiaus pradžioje vykusias į JAV tekėti už japonų vyrų, kuriuos matė tik iš fotografijų ir buvo „susitikę“ tik laiškuose. Istorija pasakoja apie tų moterų diskriminaciją ir deportaciją po Perl Harboro. Tai ne tik išorinė moterų kelionė link nepažinaus Amerikos pasaulio, bet ir vidinė kelionė: japonių ilgesys, geresnio gyvenimo viltys, fantazijos apie išsvajotus savo vyrus. Spektaklis kalba apie identitetą ir moteriškumą. Tai šiuolaikiška nūdienos istorija, kuri nuolat kartojasi. Birutė Mar ją įkūnija, sustiprindama emocionalumą. Ji labai subtili ir žmogiška savo gestais, elegantiška ir tvirta. Tai aktorė, vaidinanti sykiu tradiciniu ir šiuolaikišku stiliumi. Jos empatija atsiskleidžia per aiškius ir labai tikslius judesius, spektaklyje nėra nieko nereikalingo.

Tomasso Chimienti, Italija „Teatro negli Emirati: From the sounds to clouds“ („Words in freedom“, magazine di cultura et societa, 2020.03.05)

Lietuvių aktorė – laukiama Fudžeiros festivalio viešnia. 2003 m. pirmajame čia vykusiame tarptautiniame teatro festivalyje buvo parodytas jos monospektaklis “Žodžiai smėlyje“, po šio renginio arabų dramaturgas M. Saeed Al Dhanhani specialiai lietuvių aktorei sukūrė pjesę „Paskutinė naktis“, kurią ji suvaidino 2005 m. festivalyje, vėliau čia parodyti Birutės Mar spektakliai „Antigonė“, „Meilužis“. O 2014 m. aktorė ir režisierė pelnė Tarptautinio teatro instituto (ITI) ir Fudžeiros tarptautinio teatro festivalio įsteigtą apdovanojimą „Už indėlį į vieno aktoriaus teatro raidą“.

Dalinamės įspūdingomis FIAF-2020 festivalio akimirkomis.

 

“Buda palėpėje” Fudžeiros TV, video klipas

BIRUTEI MAR – „GERIAUSIOS AKTORĖS“ APDOVANOJIMAS D.TAMULEVIČIŪTĖS TEATRŲ FESTIVALYJE VARĖNOJE

Aktorė Birutė Mar tapo X-jo D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio laureate. Festivalio vertinimo komisija apdovanojimą „Geriausia festivalio aktorė“ Birutei Mar skyrė už vaidmenis Solo teatro spektaklyje „Buda palėpėje“ (inscenizacijos aut. ir rež. Birutė Mar) pagal Julie Otsuka to paties pavadinimo romaną. Spektaklis festivalio programoje parodytas spalio 6 d.

Garbingas apdovanojimas aktorei įteiktas spalio 28 d. Varėnos kultūros centre per festivalio uždarymo ceremoniją. X-jame jubiliejiniame 2019 m. festivalyje parodyta daugiau kaip 20 profesionalių šalies teatrų spektaklių.

Festivalio žiuri komisijos nariai negailėjo šiltų žodžių aktorei, režisierei ir dramaturgei Birutei Mar už visą jos kūrybinį kelią bei D.Tamulevičiūtės festivaliuose pristatytus jos sukurtus spektaklius. I-jame festivalyje (2010 m.) buvo pristatytas B.Mar Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurtas spektaklis „Unė“ (aktorės ir režisierės Unės Babickaitės dienoraščių motyvais), pelnęs apdovanojimą „už sėkmingiausią teatrinį eksperimentą“.

Vėlesniuose festivaliuose Varėnoje buvo parodyti Birutės Mar spektakliai „Jis ir ji“ (J.Biliūno ir jo žmonos J.Janulaitytės-Biliūnienės laiškų ir kūrybos motyvais, sukurtas bendradarbiaujant su Vilniaus Jaunimo teatru), taip pat Lietuvos rusų dramos teatro scenoje pastatytas spektaklis „Dostojevskio angelai“ (F.Dostojevskio kūrybos motyvais). Praėjusiais metais festivalio laureate tapo ir D.Tamulevičiūtės „giminių prizą“ pelnė B.Mar sukurta „Lietuviškoji nora“ (spektaklis H.Ibseno pjesės „Lėlių namai. Nora“ ir lietuvių aktorės, primadonos Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais).

Atsiimdama „Geriausios aktorės“ apdovanojimą, Birutė Mar prisiminė pirmąjį susitikimą su D.Tamulevičiūte. „Bebaigianti J.Naujalio meno mokyklą, fortepijono klasę, atvažiavau į D.Tamulevičiūtės renkamo aktorių kurso stojamųjų egzaminų konsultaciją – būsimo kurso vadovė man patarė jokiu būdu neiti į aktorystę: „juk tu pianistė, nė negalvok ir stok į fortepijoną!“ O vėliau, jau man Peterburge pabaigus aktorystės ir režisūros mokslus, sugrįžus į Lietuvą ir ėmus kurti savarankiškus spektaklius – iš tuometinių D.Tamulevičiūtės studentų išgirdau: „Tamulevičiūtė mums sako: pažiūrėkit į Birutę, kaip ji dirba pati!“… Manau, kad šis apdovanojimas – ir už ištvermę, užsispyrimą, už ėjimą savo keliu. Aktoriaus ištvermė ir darbštumas D.Tamulevičiūtei buvo labai svarbi vertybė“.

Idėja sukurti spektaklį pagal japonų kilmės amerikietės rašytojos Julie Otsuka romaną, pelniusį eilę literatūrinių premijų apdovanojimų Amerikoje ir 2014m. išleistą lietuvių k. (vertė Emilija Ferdmanaitė), Birutei Mar padovanojo bičiulė kaunietė rašytoja V.Paulauskaitė, parašiusi aktorei laiškelį: „skaičiau šią knygą – ir mačiau tave, vaidinančią pagal ją spektaklį“. Spektaklis pasakoja apie prieš XX a. pirmoje pusėje į JAV laivais plaukusias japones – „fotografijų nuotakas“, išsirinkusias mylimuosius iš fotografijų ir vykusias į „laimingą gyvenimą“, tačiau netikėtai patekusias į vergiją. O vėliau, po Perl Harboro antpuolio 1941m., kartu su dešimtimis tūkstančių Amerikoje gyvenusių japonų, išvežtas į koncentracijos stovyklas.

Spektaklis, pasakojantis apie japonų tautos genocido istoriją XX amžiuje, savaip pratęsia Lietuvos nacionaliniame dramos teatre sukurto spektaklio „Ledo vaikų“ (pasakojančių apie autorės tėvų ir lietuvių tremtinių istorijas stalininių represijų metais okupuotoje Lietuvoje) tematiką – pasak Birutės Mar, jie galėtų būti laikomi diptiku – dviejų mažų tautų tragiškų istorijų atspindžiai negailestingame XX-jame amžiuje.

Plačiau apie tai skaitykite čia

“BUDA PALĖPĖJE” – SOLO TEATRO “JAPONIŠKA” PREMJERA

Solo teatras naująjį sezoną pasitinka premjera – “BUDA PALĖPĖJE” pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos Julie Otsuka romaną. 2019 m. rugpjūčio 18 d. spektaklis buvo pristatytas Druskininkuose, tarptautiniame teatro festivalyje “Druskininkų vasaros teatro sankryža”, o rugsėjo 11 d. premjera įvyko Vilniuje, Šv.Kotrynos bažnyčioje, Japonijos kultūros festivalio “NowJapan” programoje. Spektaklį kūrė režisierė Birutė Mar, choreografė Sigita Mikalauskaitė, dailininkė Indrė Pačėsaitė, kompozitorius Antanas Kučinskas, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, video menininkas Karolis Bratkauskas.
Japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas “Buda palėpėje” (prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba, išvertė Emilija Ferdmanaitė), buvo išsyk pastebėtas ir įvertintas svarbiais Amerikos literatūriniais prizais.

Knyga sukurta pagal tikras XXa. pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas: po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos. Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą…

„Buda palėpėje“ – tai istorija apie emigrantų likimus skausmingame XX-jame amžiuje. Savaip primenanti ir nūdienos emigraciją, taip pat Lietuvos okupacijos bei Sibiro tremties laikmetį, kuomet tūkstančiai žmonių buvo tyliai „nušluoti“ nuo Lietuvos ir pasaulio žemėlapio bei holokausto laikotarpį Europoje.

Spektaklio sukūrimo projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba


Plačiau apie spektaklį – Aušros Gudavičiūtės interviu su spektaklio režisiere Birute Mar ir choreografe Sigute Mikalauskaite.