Meilužis

Monospektaklis pagal Marguerite Duras romaną

Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar
Scenografas – Artūras Šimonis
Kompozitorius – Antanas Jasenka
Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė
Video režisierius – Antrius Jakučionis
Režisierės asistentė – Regina Garuolytė
Vaidina – Birutė Mar

Iš prancūzų k. vertė A.Bieliauskas
Spektaklio trukmė 1 val.

Nuo 2018m. – atnaujintas Solo teatro spektaklis (anksčiau sukurtas ir rodytas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre)

ARTIMIAUSI SPEKTAKLIAI:  

2024 balandžio 4 d. 18 val. Kaune, valstybiniame lėlių teatre. Bilietai – www.bilietai.lt

 

…

Šiuolaikinės prancūzų rašytojos Marguerite’os Duras (1914-1996) kūrinių temos – meilė kaip dvasios išganymas, ilgesingas laukimas, herojų bandymas išvengti beprotiškos aistros. Autorė tyrinėja geismų pasaulį, tačiau atsisako psichologinės analizės, nesiekia atskleisti savo personažų poelgių priežasčių.

“Meilužis” – autobiografinis Marguerite’os Duras romanas, parašytas 1984 metais ir apdovanotas Gonkūrų premija. Tai pasakojimas apie penkiolikmetės prancūzės ir kinų milijonieriaus meilę 4-ojo dešimtmečio Indokinijoje. Herojė pirmąkart patiria aistrą, “nuo kurios galima numirti”. Ši be galo atvira, aistringa, šokiruojanti moters išpažintis – spektaklio pagrindas. Birutės Mar “Meilužis” – modernus spektaklis, perteikiantis poetišką M. Duras kūrinio prisiminimų audinį, pasitelkus teatro priemones – šviesą, muziką, šokį.

Birutė Mar: „Meilužis” – bene rizikingiausias mano eksperimentas teatro scenoje; šis M.Duras romanas ilgai gulėjo ant stalo ir viliojo jį inscenizuoti, tačiau vis nesiryžau – ilgai atrodė, jog pastatyti šio kūrinio scenoje neįmanoma, nors ir labai norėjosi išdrįsti. Tik bene po dešimtmečio ryžausi.

Tai viena gražiausių kada nors skaitytų meilės istorijų, nors, rodo, pati banaliausia – penkiolikmetės prancūzaitės ir turtingo trisdešimtmečio kino aistra; pirmieji jaunos herojės kūniškų jausmų, geismo, meilės išgyvenimai; universali, kiekvieno savaip išgyventa pirmoji vyro-moters sueities patirtis, kurią savo prisiminimuose kiekvienas nešiojamės kaip juokingą ar graudžią, gražią ar liūdną paslaptį.

M.Duras kūrinyje tai perteikiama itin subtiliai ir jautriai, o sykiu tekstas šokiruoja savo atvirumu ir laisve, paprastu kalbėjimu apie intymiausius gyvenimo įvykius. Turbūt todėl, jog M.Duras šį autobiografinį pasakojimą užrašė būdama jau septyniasdešimties – romane man itin žavi praėjusio laiko distancija, savų prisiminimų modeliavimas, o sykiu – autentiško mito apie «aistrą, nuo kurios galima numirti» kūrimas (pati rašytoja tikriausiai šią savo istoriją mintyse modeliavo daug metų, ją vis iš naujo išgyvendama – ne veltui, jau parašiusi «Meilužį», po keleto metų pasakojimą darsyk perrašė ir pavadino «Meilužis iš Šiaurės Kinijos», 1991).
Žavesio «Meilužiui» teikia ir jo veiksmo vieta: Indokinija, 1930-ųjų Saigonas su savo spalvomis, kvapais, atmosfera, egzotišku rytų kultūros ir tradicijų dvelksmu. Kažką panašaus teko išgyventi ir man, kuomet metus teko praleisti Japonijoje – pajusti Rytų ir Vakarų kultūrų ir tradicijų, žmogiško mentaliteto skirtumus.

Kaip papasakoti savo prisiminimus scenoje? Kaip teatro priemonėmis (muzika, spalva, šviesa, judesiu, balsu) perteikti meilės ir aistros nuotaikas, dviejų žmonių meilės istorijos etapus, kintantį požiūrį į save bėgant laikui? Tai buvo įdomu, kuriant “Meilužį” – M.Duras kūrinio universalumas leido į spektaklį įpinti daug autentiškų patyrimų.

Labiausiai norėjosi teatro erdvėje išgyventi už žodžių slypinčią TYLĄ, talpinančią visokias gyvenimo spalvas – džiaugsmą, kančią, artumą, vienatvę; liudijančią mūsų trapaus gyvenimo, nesugrąžinamo laiko, meilės ir mirties paslaptį. Tylą, kurioje tik vienas žingsnis iki išpažinties riksmo…

Monospektaklio žanras pasirodė artimiausias šiai M.Duras pasakojimo intonacijai; nes tai – maksimalaus sceninio išgyvenimo galimybė, leidžianti būti arčiausiai žiūrovo, kalbėti apie pačius intymiausius dalykus.“

Daugiau informacijos, atsiliepimai čia.

Nuotraukos D. Matvejevo ir Lara Khatchikian

Apdovanojimai

• I-ji premija – tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Monoklis“ Sankt Peterburge /Rusija, 2001/
• Grand Prix – tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Vidlunia“ Kijeve – „už aukšto profesionalumo, konceptualumo ir vizualios išraiškos harmoniją monospektaklio žanre“ /Ukraina, 2001/
• Tarptautinio žiūri diplomas “už vaidybos meistriškumą“ – Maskvos tarptautiniame monospektaklių festivalyje /Rusija, 2002/
• I-ji premija – tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Thespis“ Kylyje /Vokietija, 2003/
• Prizas “už spektaklio meninę visumą“ – tarptautiniame monospektaklių festivalyje „Armmono“ Jerevane /Armėnija, 2003/
• Žiūrovų prizas – Vroclavo tartpautiniame monospektaklių festivalyje “Wrostja” už monospektaklių triptiką – „Meilužį“, „Žodžius smėlyje“ ir „Antigonę“ /Lenkija, 2004/
• Grand Prix – tarptautiniame monospektaklių festivalyje “Zvaigzdne“ Venspilyje /Latvija, 2004/
• Grand Prix – tarptautiniame monospektaklių festivalyje Bitoloje /Makedonija, 2004/
• Grand Prix – tarptautiniame monospektaklių festivalyje ““Aš“ Molodečne /Baltarusija, 2005/
• Pagrindinis prizas ir žiūrovų prizas – tarptautiniame monospektaklių festivalyje
• „Atspindys“ Visagine /Lietuva, 2006/
• Pagrindinis prizas – tarptautiniame monospektaklių festivalyje “Monobaltija” Kaune /Lietuva, 2009/
• Diplomai “Už geriausią moters vaidmenį” ir „Už geriausią monospektaklį“ – tarptautiniame kamerinių teatrų festivalyje Oriole /Rusija, 2011/
• Prizas “Už geriausią moters vaidmenį” – tarptautiniame netradicinių teatrų festivalyje “Kopriva” Koprivnicoje /Čekija, 2022/

Žiūrovų atsiliepimai: