Vienos dalies spektaklis Julie Otsuka romano motyvais
Scenarijaus autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR
Choreografė, režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ
Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ
Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS
Video dailininkas – KAROLIS BRATKAUSKAS
Šviesų dailininkas – AUDRIUS JANKAUSKAS
Vaidina – BIRUTĖ MAR
Muzikuoja – EGIDIJUS ALIŠAUSKAS
Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė
Trukmė 1 val.
Tekstus japonų kalba užrašė – Rio Kojima, Miyuki Takashina, Fumiyo Ariizumi
Premjera – 2019 m. rugpjūčio 18 d. (Druskininkai, Tarptautinis teatro festivalis “Druskininkų vasaros teatro sankryža“)
2019 m. rugsėjo 11 d. (Vilnius, Japonijos kultūros festivalis „NowJapan“, Šv. Kotrynos bažnyčia)
Artimiausi spektakliai:
2025.10.03 Palangos koncertų salėje (Japonijos kultūros ir menų festivalio atidarymo renginys). Bilietai: kakava.lt
…
Japonų kilmės amerikietės rašytojos J.Otsuka romanas „Buda palėpėje“ (2011), išsyk pelnęs svarbius literatūrinius apdovanojimus Amerikoje – prieš keletą metų išleistas ir lietuvių kalba (vertė E.Ferdmanaitė), sukurtas pagal tikras XXa. pradžioje į Tokiją vykusių japonų emigrantų gyvenimo istorijas: po pirmojo pasaulinio karo japonai vyrai plaukė į San Franciską ieškotis darbo – vėliau vieni jų užsidirbę grįžo į Japoniją, kiti pasiliko Amerikoje ir ėmė kurti šeimas. Į Japoniją siųsdavo nuotrauką (nebūtinai tikrą) ir laukdavo nuotakos, išsirinkusios savo būsimąjį iš fotografijos.
Autorė seka „fotografijų nuotakų“ pėdomis – keliauja su jomis alinančioje kelionėje laivu į Ameriką, stebi pirmąjį susitikimą su būsimu vyru, svajonių apie stebuklingą gyvenimą Amerikoje žlugimą. Kasdienybės ritualai trunka iki lemtingo Perl Harboro ryto, po kurio japonai Amerikoje masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, vežami į koncentracijos stovyklas – pasak autorės, iš JAV miestų ir miestelių jie išnyko lyg rūkas, tarsi jų nebūtų buvę.
„Buda palėpėje“ – tai istorija apie emigrantų likimus. Savaip primenanti ir nūdienos emigraciją, taip pat skaudų XX a. vidurio laikotarpį Europoje, kuomet tūkstančiai įvairių tautybių žmonių žmonių buvo tyliai „nušluoti“ nuo Lietuvos ir pasaulio žemėlapio.
Spektaklis kuriamas tradicinio japonų teatro principu, apjungiant šokį, judesį, tekstą ir gyvai scenoje skambančią muziką. Taip sukuriama savita sceninė ženklų kalba (spektaklio režisierė ir atlikėja Birutė Mar studijavo tradicinį japonų teatrą ir šokį Tokijuje), kuria pasakojama istorija apie savo šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti.
…
„Japoniškai nedidukas romanas „Buda palėpėje“ mane sužavėjo lakonišku poetišku pasakojimu, skambančiu lyg muzika. Julie Otsuka savo tėvų ir protėvių emigracijos istoriją pasakoja daugiskaitos asmeniu „mes“. Regis, jai pritaria tūkstančių moterų choras – lyg antikinėje tragedijoje ar japoniškoje Noh dramoje. Moterų, drauge išgyvenančių skaudžius nuo savo šaknų atskirtų žmonių likimus.
Tai galimybė scenoje prabilti daugybės moterų balsu ir širdimi – kalbėti ne vien apie japonių, bet ir apie lietuvių, žydų bei visų kitų tautų likimus, patyrusių pažeminimą, prievartą, neteisybę, nepelnytą skausmą…“
/Birutė Mar/
…
„…Kai kurios ėjome verkdamos. Kitos ėjome dainuodamos. Viena iš mūsų ėjo delnu prisidengusi burną ir isteriškai kvatodama. Kelios ėjome girtos. /…/
Dauguma ėjome tarp savęs kalbėdamos angliškai, kad nepapiktintume minios, susirinkusios į mus pažiopsoti. Daugelis buvome praradusios viską ir ėjome tylomis. Visos ėjome prie apykaklių ir atlapų prisisegusios baltus identifikacijos numerius. /…/
Cugino ėjo ramia sąžine, į šulinį išrėkusi žiaurią, ilgai saugotą paslaptį. „Užkimšau kūdikio burną pelenais, ir jis mirė.“ Kijono iš Vait Roudo fermos ėjo įsitikinusi, kad tai bausmė už ankstesnio gyvenimo nuodėmes. „Turbūt užmyniau vorą“. Setsuko iš Gridlio išėjo išpjovusi visas savo vištas. /…/
Ijo ėjo nešina lagaminu, kurio dugne čirpė žadintuvas, tačiau išjungti nesustojo. Kimiko išėjo palikusi ant virtuvės stalo rankinuką, bet prisiminė, kai jau buvo per vėlu. Haruko išėjo palėpės kampe paslėpusi mažytį besijuokiantį bronzinį Budą, ir jis ten tebesijuokia iki šios dienos.
/Julie Otsuka/
Nuotraukos iš spektaklio:
Nuotraukos D.Matvejevo
Spauda, atsiliepimai
- Aušros Gudavičiūtė.”Tūkstančių japonių balsu prabilsianti Birutė Mar: “Mums reikia ilgai ilgai melstis, o ne išekoti, kuris kaltesnis” (www.15min.lt, 2019.09)
- Tatjana Sokolova “Birutės Mar charizma” (rusų k,, “Obzor” 2019.08)
- “Buda palėpėje” – rytietiška Solo teatro premjera” (7 meno dienos, 2019.09.06)
- Audronė Girdzijauskaitė “Iš blonknoto (5)” (“Šiaurės Atėnai”, 2020.03.03)
- Daiva Šabasevičienė “Būdas išlikti. Birutės Mar ir “Solo” teatro spektaklis “Buda palėpėje” (vilniausgalerija.lt, 2020.10.20)
- Birutė Mar. “Upė. Rytietiški akimirksniai” (esė apie kelionę į Japoniją, kuriant spektaklį “Buda palėpėje”, Krantai, 2020)
- “Birutės Mar spektaklis “Buda palėpėje” – apie japonų genocidą Amerikoje” LRT laidoje “Kultūros diena” 2020.01.14 (nuo 4.43 iki 8.49 min.)
Dokumentinį filmą apie spektaklį “Buda palėpėje” (2020 m., su angliškais subtitrais) galite pamatyti ČIA.
Apdovanojimai
GERIAUSIOS AKTORĖS apdovanojimas už vaidmenis spektaklyje “Buda palėpėje” D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje (Lietuva, 2019)
Unės Babickaitės premija UŽ GERIAUSIĄ SPEKTAKLĮ Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje “Art Do” Kupiškyje (Lietuva, 2020)
FESTIVALIAI
D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis (Varėna, Lietuva, 2019)
Tarptautinis teatrų festivalis “Druskininkų vasaros teatro sankryža” (Druskininkai, Lietuva, 2019)
Tarptautinis monospektaklių festivalis ‘Atspindys” (Visaginas, Lietuva, 2019)
Japonų kultūros festivalis “NowJapan” (Vilnius, Lietuva, 2020)
Profesionalių teatrų festivalis “Art Do” (Kupiškis, Lietuva, 2020)
Fudžeiros tarptautinis menų festivalis – Fujaira International Arts festival (Jungtiniai Arabų Emiratai, 2020)
Tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis (Šiauliai, Lietuva, 2020_
Tarptautinis mažųjų formų festivalis “Mizanscena” (Šeduva, Lietuva, 2020)
Tarptautinis teatro festivalis “Theatrium” (“Lietuviškos vitrinos” programa, Klaipėda, Lietuva, 2024)
Tarptautinės gastrolės Tokijuje, Akasaka Civic Center (Japonija, 2024)
Žiūrovų atsiliepimai
“„Buda palėpėje“ – tai ne istorija, tai – pasikartojimai. Arba pasikartojanti istorija. Kam reikia apie tai kalbėti ir tai rodyti? Dėl profilaktikos. Kad išliktume budrūs, mąstantys ir sąmoningi. Ir kad tai pagaliau liktų istorija. Nebepasikartojanti.” (Diana Danė, fb įrašas, 2025.03.17)
“Sujaudino, sugraudino, sujudino iš vidaus… ką reiškia būti laikmečio įkaitais 
Ačiū Jums už kūrybinį stebuklą.”(Erika Kustienė, fb Solo teatras, 2024.03.16)
“Ypatingai jautriai, subtiliai papasakota istorija, įtraukianti nuo pirmos minutės. Labai patiko. Rekomenduoju.” (Jurga Ru, fb Solo teatras, 2024.03.16)
“Aktorės sugebėjimas įkūnyti ir paauglę ir brandžią moterį – sukrečiantis. Rekomenduoju” (Dovilė Gečiauskienė, fb Solo teatras, 2023.09.27)
“Mieloji, trapioji, švelnioji BIRUTE, jūsų daugialypio TALENTO DĖKA vakar Kuršėnuose patyriau, išgyvenau, įsivaizdavau, kokio pažeminimo, nužmoginimo, paniekos aplinkybėmis egzistavo tos jaunos mergaitės japonės, atsidūrusios APLINKYBIŲ MĖSMALĖJE.. Žemai lenkiuosi prieš Jus, dėkodama už visą Jūsų kūrybą apskritai ir šį konkretų spektaklį. Tiesiog TRŪKSTA ŽODŽIŲ. Tai, ką ir kaip jūs kuriate scenoje yra UNIKALU. Pati iš savęs ištraukiate tokias gelmes, tokius neaprėpiamus kultūriniu, istorinius, asmenybinius klodus, tokius minčių, prasmių, tekstų, žodžių, garsų potekstes, judesių, gestų, muzikos, vaizdo dermes, kad apima kvapą, atima žadą. Birute, esate talentinga nuo Dievo, tačiau ir be galo kūrybiška, dieviškai darbšti. Dėkoju visų Jūsų talento gerbėjų vardu. (Angelė Bražaitė, atsiliepimas fb Birutė Mar sienoje po spektaklio “Buda palėpeje” Kuršėnuose 2023.08.23)
…
“Pavydžiu tiems, kas dar nematė” (Rasa Snipienė, fb Solo teatras, 2022.01)…
“Subtilus, virpantis, stiprus, pagriebiantis ir nepaleidžiantis, gražiai išskleidžiantis japoniškumą ir migraciją, šedevriukas!” (dailininko, filosofo Arūno Gelūno atsiliepimas po spektaklio “Buda palėpėje”, 2021.10.20)
…Kai minimaliai gali būti maksimaliai, kai kiekvienas gestas, kiekvienas žingsnis, kievienas garsas, kiekvienas žodis, savo vietoj su savo poveikiu. Pasiilgau scenoje tokio tikslumo, nieko “nereikalingo” ir itin jautru tokia tema…
… Įspūdingas mono spektaklis, paliečiantis iki širdies gelmių! Pas Birutę Mar kitaip nebūna.
Šįvakar Birutės Mar scenoje sukurta japonių moterų gyvenimo istorija išties jautriai palietė kiekvieno mūsų žiūrėjusio širdį. Labai stipru, jautru, išjausta ir neapsakomai įtaigiai perteikta. Išėjom sukrėsti ir kartu sužavėti subtiliai jautraus ir dokumentiškai tikslaus Birutės sceninio meno. Ačiū.
Valandos trukmės sceniniu kūriniu aktorė itin jautriai, taupydama kiekvieną frazę, žodį ir judesį, apie emigranto būseną išsakė ištisą dramą, kokią tik galima išsakyti, – konkrečiomis dokumentiškai tiksliomis istorijomis, personažių monologais ir išgyvenimais. Tai, ką patyrė japonų moterys, atvykusios į Ameriką po Pirmojo pasaulinio karo, praradusios orumą, žmogišką ir kultūrinį identitetą, šiandien veikia kaip stipri mūsų dienų emigracijos metafora, kaip hiperbolė. Apdulkėjęs palėpėje Buda Amerikoje anuomet ir užkritęs lentynose lietuviškas Angelas Anglijoje ar Norvegijoje šiandien – argi ne panašaus likimo ženklai?..
Šitaip nepriekaištingai suvaldyti ir adaptuoti apysakos tekstą, kai nėra nė vieno nereikalingo scenoje nuskambėjusio žodžio, kai kiekvienas loginis kirtis, kiekviena emocija ir net kvėpavimas sutelkti pojūčiui išreikšti, – štai kas yra tikrasis Birutės profesionalumas ir atsidavimas monoaktorės menui.
Birutė Mar – nepaprastai trapi ir drauge neįtikimai stipri (stebuklingas paradoksas!) Kūrėja, poveikio virtuozė, gebanti ištraukti esminius žodžius, judesius, garsus, per kūną slystančias neišverktas ašaras. Buvo taip tikra, kad turėjau lėkti kvėpti oro…
Žavėjo ir žavi Birutės Mar talentas. O šiame spektaklyje tie persikūnyjimai dar gyvesni, gilesni ir tikri… Nuoširdžiausi sveikinimai.
Nuostabus Birutės Mar spektaklis “Buda palėpėje” – jos pasakojamos istorijos visada graudina, kaskart atveria naują temą ir istorijos puslapį. Šįkart tai jaunų japonių geresnio gyvenimo viltis/kelionė į JAV, kur II pasaulinio karo akivaizdoje, japonams užpuolus Pearl Harbour, patyrė beveik sibirietiškas represijas… apie beviltišką bandymą išsaugoti budistines protėvių tradicijas…
Ačiū visai Birutės komandai.
Jūsų spektaklis buvo neapsakomai šiltas, dosnus, išraiškus, tos japonų moterys buvo tokios tikros ir tuo pačiu tokios universalios, aš save lengvai jose atpažinau…Jausmai išlieka tokie patys visose pasaulio dalyse.
Neprarandanti aktualumo istorija ir puikus sceninis pasakojimas…
Puikus spektaklis. Žaviuosi Birutės Mar gebėjimais. Visi jos spektakliai išskitinai gilūs, šviesūs, nors temos nėra lengvos, verčia mąstyti.