Teatras – gyva istorija

Aktualių Solo teatro spektaklių ciklas Vilniuje – sostinės žiūrovams bei užsienio svečiams

Solo teatras 2026 m. įgyvendina projektą, pristatydamas naujausių spektaklių ciklą Vilniuje, kurio motto „Teatras kaip gyva istorija“.  Vilniečiai bei sostinės svečiai turi galimybę pamatyti naujausius ir šiandien ypač aktualius teatro spektaklius, sukurtus dokumentinės medžiagos pagrindu, pristatančius svarbias Lietuvos istorijos kultūros asmenybes, analizuojančius genocido, istorinių traumų temas, susišaukiančias su šiuo metu pasaulyje vykstančiais įvykiais, karo grėsmėmis, šiuolaikinio žmogaus nežinios bei nerimo būsenomis.  

Neparašytas laiškas. Nuotrauka D. Matvejevo

    Projekte bus parodyti penki pastatymai – „Neparašytas laiškas“ Šatrijos Raganos gyvenimo ir kūrybos motyvais, kurios laiškų citatos, rašytų prieš šimtmetį – priverčia suklusti ir prisiminti apie šiandieną:   „Kas mes do tauta, kad už užgautą ambiciją einame pas priešą ir drėbstome purvais savo tautiečius. Kaip čia kultūra gali kilti, kad partijų kova viešpatauja visur: ką vieni pastato, kiti griauna!  Pešasi ne dėl to, kad būtų didesnė nauda Lietuvai, bet dėl užgauto egoizmo!”

Mąstanti barakų širdis. Nuotrauka D. Matvejevo

     „Mąstanti barakų širdis“ – trijų genocidų istorijos (Bučoje, nelaisvėje mėnesį praleidusios ukrainietės Natalijos Skrinnik, lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės, kalėjusios Sibiro lageriuose bei Aušvice žuvusios žydaitės Etty Hillesum likimai);  „Motinos pienas“ pagal šįmet pasaulį palikusios žinomos latvių rašytojos N.Ikstenos romaną; bei „Ledo vaikai“ – jau lietuviško teatro klasika tapęs spektaklis pagal autorės tėvų ir kitų Lietuvos tremtinių prisiminimus apie pirmuosius trėmimus 1941 metų birželio 14-ąją, lietuvių tremtinių išgyvenimo istorijas tolimoje šiaurėje prie Laptevų jūros (spektaklyje panaudoti ir D.Grinkevičiūtės klasika tapę prisiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“).

     Į ciklą taip pat įtrauktas mažųjų žiūrovų pamėgtas spektaklis visai šeimai  „Princesių sala“, ugdantis vaikų empatiją, fantaziją, muzikalumą – siekiant pakviesti suaugusius ir vaikus savaitgaliais prasmingai praleisti laiką kartu, dalintis spektaklio įspūdžiais.

     Naujovė – spektakliai „Ledo vaikai“ ir „Motinos pienas“ rodomi su subtitrais anglų kalba, siekiant pritraukti ir Vilniaus miesto svečius bei sostinėje gyvenančius ir dirbančius rezidentus, kurių skaičius auga, kuriems irgi svarbu pažinti šiuolaikinio lietuviškojo teatro kultūrą, Lietuvos istoriją.   

   Siekiant aukščiausios spektaklių kokybės, profesionalumo bei platesnio žiūrovų susidomėjimo – spektakliai 2026 m. rodomi prestižinėse salėse: Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, Menų spaustuvėje, spektaklis vaikams – naujoje Konstitucijos prospekte įsikūrusioje teatro erdvėje „Smala“ (buv. Kamerinis teatras).

    Pasak režisierės ir projekto sumanytojos Birutės Mar, teatro kalba scenoje prikelta istorija šiandien ypač aktuali – tai įtaigios istorijos pamokos žiūrovams: „Ne kartą po spektaklių „Ledo vaikai“, „Mąstanti barakų širdis“ girdėjau žiūrovų atsiliepimus ir dėkingumą – jie sakosi spektaklių metu tarsi ir patys keliavę tremtinių vagonais, patyrę badą, šaltį ir viltį grįžti namo, teikusią stiprybės ir jėgos ištverti mūsų tėvams ir protėviams. Džiaugiuos, kad Solo teatro spektaklių dėka žiūrovai gali apmąstyti svarbiausias žmogiškąsias vertybes, tėvynės – kaip vienos svarbiausių vertybių svarbą. Taip pat manau, jog Vilniuje darosi itin svarbu, jog teatrą galėtų lankyti ne tik vietiniai vilniečiai, bet ir anglakalbiai svečiai ir užsienio rezidentai, kurių sostinėje vis daugėja.“

    Džiugu, jog ciklo vilniečiams „Teatras kaip gyva istorija“ žiūrovais tapo Lietuvos universiteto užsienio studentų bendruomenė, miesto svečiai, Lietuvoje dirbančių užsienio ambasadų darbuotojai. Spektakliuose lankosi ir pati jauniausia auditorija –  Vilniaus gimnazijų ir aukštesniųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, turintys galimybę spektaklius pamatyti pagal Kultūros paso programą.

      Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, sklaidą vykdant bendradarbiauja   užsienio ambasados Lietuvoje, Lietuvos kultūros institutas.