Žiema Maljorkoje

Šio sekmadienio vakarą Maljorkoje buvo 12 laipsnių šilumos, o Vilniuje – 18 laipsnių šalčio (jutiminė temperatūra – minus 26). Žiema Maljorkoje ir žiema Vilniuje. Sausakimšoje mūsų sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje publika klausėsi aktorės ir režisierės Birutės Mar (Birute Mar) ir pianistės Eglės Andrejevaitės (Egle Andrejevaite) atliekamo spektaklio-koncerto „Žiema Maljorkoje”. Klausėsi į vientisą scenarijų nepriekaištingai sudėto ir nepriekaištingai įtaigiomis intonacijomis interpretuojamo teksto, kuris tarsi mozaika sulipdytas iš George Sand eseistinės knygos „Žiema Maljorkoje” („Un hiver à Majorque”) fragmentų, taip pat Fryderyko Chopino ir George Sand amžininkų prisiminimų, laiškų; klausėsi tam tikrose pasakojimo atkarpose organiškai jungiamų dvidešimt keturių F. Chopino preliudų (juos kompozitorius, kankinamas žvėriško kosulio, sukūrė būtent Maljorkoje), subtiliai atliekamų, garsus palydint išraiškingu rankos mostu, pianistės Eglės Andrejevaitės; klausėsi ir sykiu gėrėjosi šviesų dailininko Audriaus Jankausko (Audrius Jankauskas) šiam spektakliui sukurta spalvų ir šviesų magija. O ir akustika – kokios reta!

Nė pusantros valandos netrukęs performansas apie Sand ir Chopino meilę, jų banguojantį ir kibirkščiuojantį sambūvį turbūt pasakė daugiau, nei, ko gero, būtų pasakiusios perskaitytos kelios knygos. Birutės monospektaklių režisūrinis talentas tuo ir unikalus, kad ji geba sulydyti tokį koncentratą-kondensatą, jog „nei pridėsi, nei atimsi”.

1838-1839 metais du įsimylėjėliai, palikę Paryžių, apsigyveno vienoje iš Ispanijos Balearų salų – Maljorkoje. George Sand tuomet garsėjo kaip konservatyvias visuomenės normas laužanti menininkė, vilkinti vyriškais rūbais, rankoje laikanti cigarą, ji – viena pirmųjų XIX amžiaus moterų pypkiuotojų. Iki pažinties su Chopinu rašytoja buvo jau spėjusi pagyventi moterų vienuolyne, ištekėti, pagimdyti sūnų ir dukrą, palikti sutuoktinį, išvažiuoti paskui meilužį į Paryžių ir parašyti kelis romanus, prisidengusi vyrišku pseudonimu – George Sand. Chopinui dar nebuvo trisdešimties. Bet jis – jau žinomas muzikos genijus ir virtuozas, su koncertais aplankęs daugybę šalių. Paliktas tos, su kuria buvo susižadėjęs… Kompozitorių nuo vaikystės kamavo kosulio priepuoliai, tad su naująja mylimąja ir dviem jos vaikais visi nusprendžia vykti žiemoti į šilto klimato Ispanijos salą – Maljorką.
Muzika ir žodis šiame spektaklyje sukūrė tokią atmosferą, kad negalėjai negirdėti Maljorkos nakties tylos ar pavienių garsų naktyje; negalėjai neužuosti tarp kalnų įsispraudusio Valdemosos vienuolyno kvapo, nejusti ožkos, kurią pora įsigijo būtent šiame vienuolyne, pieno skonio; negalėjai neįsivaizduoti vietinių maljorkiečių gyvenimo kolorito su jų paniška tuberkuliozės baime, su tūkstančiu kiaulienos patiekalų, įskaitant ir desertą… Vaizdas, garsas, emocija ir faktografinė medžiaga šiame performanse yra nedalomi. Kaip nedalomas turėjo būti ir 1838-aisiais Eugène’o Delacroix nutapytas paveikslas, kuriame pavaizduoti George Sand ir Fryderykas Chopinas – deja, šį tapybos darbą įsigijęs vienas kolekcininkas, galvodamas apie gerą pasipelnijimą, įsimylėjėlių porą perskyrė ir iš vieno kūrinio padarė du atskirus portretinius darbus.