Vienos dalies spektaklis Noros Ikstenos romano motyvais
Inscenizacijos autorė ir režisierė – BIRUTĖ MAR
Choreografė ir režisierės asistentė – SIGITA MIKALAUSKAITĖ
Dailininkė – INDRĖ PAČĖSAITĖ
Muziką kūrė ir parinko – ANTANAS KUČINSKAS
Vaizdo projekcijų autorius – KAROLIS BRATKAUSKAS
Šviesų dailininkas – AUDRIUS JANKAUSKAS
Vaidina
Motina, Dukra – BIRUTĖ MAR
Giedotoja – VIRGINIJA SKIRMANTĖ
Trukmė – 1 val. 15 min.
iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė
Tekstus japonų kalba užrašė – Rio Kojima, Miyuki Takashina, Fumiyo Ariizumi
Premjera – 2021.09.28 Vilniuje, Meno forte
Spektaklio sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba
Artimiausi renginiai
Renginių nėra
Apie
Spektaklis „Motinos pienas“ sukurtas žinomos šiuolaikinės latvių rašytojos Noros Ikstenos romano motyvais. Tai motinos ir dukters istorija sovietinėje Latvijoje 1969-1989 metais, o taip pat – šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo. Viskas labai atpažįstama – ir sovietinė mokykla, ir stingdantis sistemos negailestingumas, ir artėjančios laisvės nuojauta… Taip pat, atsigręžimas į dar netolimą praeitį kelia esminius klausimus ir apie mūsų šiuolaikinės visuomenės būsenas ir pasirinkimus.
Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis – motinos ir dukters. Motina – gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę. Jos dukra – mamos priešingybė, iš prigimties kupina gyvenimo geismo. Tai pasakojimas apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie nemeilę, kuri kaip išsigelbėjimas; apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.
Spauda ir atsiliepimai
- Aušra Gudavičiūtė „B.Mar premjera „Motinos pienas” – spektaklis apie tylą: „Ir mano mama taip norėjo apsaugoti mane” (15min.lt, 2021.09.27)
- Laima Vincė „A play that engages the full palette of the human soul” (www.laimavince.lt, 2021.09.30)
- Astrida Petraitytė Noros Ikstenos „MOTINOS PIENAS”: Birutės Mar versija” („Kultūra”-„Draugo” šeštadieninis priedas, JAV lietuvių dienraštis, 2021.10.09, 5 psl.)
- Aušra Gudavičiūtė „B.Mar spektaklis „Motinos pienas”: nostalgiškas sovietinis vagonas, riedantis tragedijos bėgiais„ (15min.lt, 2021.12.21)
- Greta Vilnelė „Monospektaklio ABC” („Septynios meno dienos”, 2024.04.19)
Nuotraukos iš spektaklio
D.Matvejevo nuotraukos
Apdovanojimai
- „Geriausias pagrindinis moters vaidmuo” – Birutei Mar už Motinos ir Dukters vaidmenis spektaklyje „Motinos pienas”- profesionalių teatrų festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris”, Lietuva (2024)
- Grand prix tarptautiniame teatro festivalyje „Druskininkų vasaros teatro sankryža”, Lietuva (2022)
Festivaliai
- D.Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis Varėnoje, Lietuva (2021)
- Kupiškio profesionalių teatrų festivalis Art Do, Lietuva (2021)
- Tarptautinis monospektaklių festivalis „Atspindys”, Visaginas, Lietuva (2021)
- Tarptautinis kamerinių teatrų festivalis „Mizanscena”, Šeduva, Lietuva (2022)
- Tarptautinis teatro festivalis „Druskininkų vasaros teatro sankryža”, Lietuva (2022)
- Profesionalių teatrų festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris”, Kaunas, Lietuva (2024)
- Tarptautinis teatro festivalis „Thespis”, Kylis, Vokietija (2024)
- Estijos LT bendruomenės tradicinė teatro šventė „Teatradieniai”, Talinas, Estija (2024)
- „Festival de Artes junto a Solo teatras” (Centro Lituano, Buenos Aires, Argentina, 2024)
Žiūrovų atsiliepimai
„Klaipėdoje pavasarį verkė visa salė. Be galo jautrus ir nuostabus spektaklis. P.s knyga puiki, bet spektaklis pranoko net knygą
„„Vienas stipriausių matytų spektaklių. Ačiū už tai kad esate, ir suteikiate galimybę pajusti, išgyventi ir išsinešti”
„Būtinai pažiūrėkite šį nuostabų spektaklį, su nepakartojama aktore. Jei tik turėčiau galimybę dar kartą žiūrėjau. Spektaklis sujaudinęs iki širdies gelmių. Ačiū, kad esate ir kuriate”
„Seniai nejutau tiek daug neigiamų emocijų vienu metu. Ten buvo didelis žiupsnis pykčio, pasišlykštėjimo, atgrasumo , bet ir baimės tuo pačiu. O vieną akimirką tiesiog panorau atsistoti ir įjungus šviesas pasakyti, kad spektaklis baigtas. Nes buvo nepakeliama net mintimis sugrįžti į tą melą. Birute Mar nuostabi vaidyba ir spektaklio dvasia prikaustė visą dėmesį ir užvaldė protą. Išėjome iš salės lyg elektra trenkti. Nenoriu daugiau šito patirti realiame gyvenime. Kad tik tamsa nenugalėtų.”
„Birute Mar sugebėjo taip realistiškai šlykščiai perteikti sovietines realijas, kad aš mačiau save su ruda bjauria uniforma ir spaliuko ženkliuku, dviem dideliais bantais deklamuojančią Kubilinsko eiles. Arba stovinčią eilėje su mama ir vežimėlyje gulinčia sese prie skalbimo miltelių. Arba TV vaizdą, kaip tankai traiško žmones prie Vilniaus televizijos bokšto, o tėvai mus palikę paryčiais bėgo “ginti” Klaipėdos Girulių bokšto. O galėjo ir nebeparbėgti. Baisu. Šlykštu. Kraupu. Supurtė. Daugiau nenoriu. „
„Kokia galinga nuostabios aktorės žodžio jėga – nepamenu kada paskutinįkart taip išgyvenau … Mačiau, girdėjau, jaučiau, užuodžiau, liečiau – buvau ten, kur niekada nenorėčiau sugrįžti. Bravo Birute Mar!”
„Sukrečiantis spektaklis! Tarsi persikėlei į vaikystę, į jaunystę, į tą priverstinį melo laikmetį ir patyrei viską iš naujo; Tikrai nesinorėtų ten grįžti. Ačiū Birute Mar ir Solo teatrui!”
„Pritariu. Labai geras spektaklis. Baisiai bjaurūs eilėraščiai.”
„Meistriška vaidyba! Ačiu labai.”
„Birutė Mar – tai viena iš mano superherojų… super aktorių…
Estetika
Elegancija
Vidinė ramybė
Tembrų kaita
Jausmingumas
Tikrumas
Kūno tobulumas… matomas kiekvieno raumens virptelėjimas. Apnuogintas kūnas, bet nesukelia jokių nepadorių minčių… jokio gašlumo… tik žavėjimasis aktorės meistryste! Ir… labai skaudūs žmonių likimai scenoje, bet jie pateikiami lengvo, debesų pūko, žodžiais… Tai aktorė, kuri scenoje kalba apie kitus meno žmones… scenoje ji meno istorikė, kritikė, antikvarė. Ir telieka tik padėkavoti. Ačiū!”„Šis spektaklis pranoko knygą. Niekada gyvenime nebuvau to patyrusi”
„Vakar Kaune mačiau spektaklį, kurį drąsiai galiu visiems rekomenduoti: Tai Birutės Mar sukurtas „Motinos pienas” pagal latvių rašytojos Noros Ikstenos romaną. Teko matyti ir šiųmetį latvių filmą, bet jis visiškai nublanksta prieš teatro meną. Paklausit, kodėl svarbu?
Tai ir latvių rašytojos, ir lietuvių aktorės kalbėjimas apie tuos, kurie jautėsi ir jaučiasi esą laisvi, tuos, kurie sovietmečiu buvo naivūs mokinukai. O knyga ir spektaklis labai įtaigiai geba atskleisti, kokios esama duobės tarp kartų, kiek dar tebėra išlikę to mokinukiško naivaus supratimo, kas yra laisvė. Būtent šia karta dabar lengva manipuliuoti, žaisti politinius žaidimus.Nes nėra dvasinio imuniteto, trūksta atminties ir supratimo.
Tai viena. O kita: labai įtaigus meninis spektaklio piešinys, Birutės Mar gebėjimas perteikti ideologinių štampų persmelktą absurdišką gyvenimą ir tikros kūrybos tylią gėlą, atskleisti skirtingus dukters ir motinos pasaulius.Nueikite, patys pamatysite, išgirsite, pajausite, atpažinsite. Tai pats tikriausias, ne popsinis teatras.”„Pilnutėlė Kauno lėlių teatro salė ir latvių prozininkės Noros Ikstenos „Motinos pienas”, kurio nepriekaištingą vertimą Lietuvos publikai pateikė Laura Laurušaitė (leidykla „Tyto alba”), o monospektakliu šį darbą pavertė aktorė ir režisierė Birutė Mar. Viena iš retų Lietuvos aktorių, kurios scenos kūryba priverčia žiūrovą patikėti ne tik turiniu, žavi ne tik minimalistiniais scenografijos, kostiumų dizaino sprendimais, bet ir aktorės hipnotišku gebėjimu panardinti salėje sėdintįjį į nuoširdžiai savo pačios išgyvenamą emociją. Birutė – viena iš nedaugelio teatro menininkių, kuriai pačiai be galo rūpi ir kurią pačią be galo jaudina pasirinkta tema, medžiaga ir scenoje kalbamas tekstas. Čia ir dabar pasakyti tai, ko negaliu nepasakyti, – tokia kūrybinė Birutės nuostata, toks jos moto negali būti nepaveikūs.
Būtent – tekstas: jis yra visų šios aktorės monospektaklių alfa ir omega – ašis. O kai prie jo prisiliečia šviesų dailininkas Andrius Jankauskas, vaizdo projekcijų autorius Karolis Bratkauskas ir („Motinos pieno” atveju) tyliai tam tikruose pasažuose sklindantis religinių giesmių giedotojos Virginijos Skirmantės balsas, tada teatras, regis, išpildo visus visutėlius žiūrovo lūkesčius ir pusantros valandos trunkantis vienos aktorės darbas ima ir ištirpsta, palikdamas sujaudintą žiūrovą. Štai kodėl vakarieniaudamas su Birute ir jos šaunia kompanija, išdrįsau pasakyti, kad jos monospektakliai žudo, išderina jautresnę nervų sistemą ir šių dienų bejausmį, ar „jausmų neįžeidžiantį” meną propaguojančioje visuomenėje turėtų būti uždrausti. Taip, tai buvo pajuokavimas ir savotiškos rūšies komplimentas.
2018-aisiais įkūrusi „Solo” teatrą ir po jo sparnu priglaudusi savo tokius monospektaklius, kaip Sofoklio „Antigonė”, Margueritte Duras „Meilužis”, Julie Otsukos „Buda palėpėje”, taip pat su kolegomis Aleksu Kazanavičiumi, Mindaugu Capu ir Andriumi Bialobžeskiu statytą spektaklį „Lietuviškoji Nora” (pagal Henriką Ibseną ir mūsų aktorės Monikos MIronaitės gyvenimą), kartu su Andriumi Bialobžeskui emociškai stipriai scenoje improvizavusi Margueritte Duras „Agatos” interpretaciją, šiandien repertuarą papildo per koronaviruso pandemiją sukurtu monospektakliu „Motinos pienas”.
Nepriekaištingai suvaldyta romano medžiaga (akivaizdu, tekstas narstytas po frazę, po molekulę; akivaizdu, ne kartą susitikta ir su pačia rašytoja, kaip ten bebūtų, vis dėlto sukūrusia autofikcinį romaną), nepriekaištingai atlikti vieno žmogaus, bet dviejų personažų (Motinos ir Dukros) vaidmenys, kai vos vos juntamomis balso tembro moduliacijomis itin paslankiai organiškai pereinama tai prie vienos, tai prie kitos istorijos ir siužetinės linijos, kad ir kaip arti šalia viena kitos jos būtų. Dviejų kartų moterų sovietmečio režimo suluošinti gyvenimai Birutės Mar lūpomis motinos pieno metafora skamba ir dramatiškai, ir poetiškai švelniai, ir su stripriu happy end pažadu. Būtent – pažadu. Nujaučiamu pažadu.”„Nurimęs, ištuštėjęs miestas ir truputį sudraskyta širdis. Tiesą sakant, juk žinojau, kad lengva nebus. Pažadėjau sau, kad nežliumbsiu, kaip žliumbiau skaitydama Noros Ikstenos „Motinos pieną”. Teatre žliumbti nepatogu, kažkaip nepriimta. Bet jei gyvenai tada, pagal Ikstenos knygą pastatytas, to paties pavadinimo Birute Mar spektaklis negali nepaliesti. Nes juk žinai, kaip buvo, iš atminties ištrūksta anie eilėraščiai, sudaužyti pažįstamų žmonių likimai. Ir tada, eidama tuščiomis Vilniaus senamiesčio gatvėmis namo, galvoji, ko tu pati negavai su motinos pienu. Arba ką gavai. Jei sumanytumėte padraskyti širdį – rekomenduoju.”
„Jautrus, pripildytas užslėpto nerimo, širdies jaudulio – bet gimdyti kraujuojančius klausimus yra dėl ko ir tai labai atvirai ir stipriai spektaklis siunčia mums. Ačiū.”
„Nuostabus, nostalgiškas, sukrečiantis ir neužmirštamas spektaklis… Retai spektaklio metu nubraukiu ašarą… Birutei Mar ploju atsistojus“
„Knyga įdomi, o spektaklis – puikus. Kas nematėt – nepraleiskite progos.“
„Tiesiog nuostabu.“
„Spektaklis buvo pribloškiantis. Labai labai patiko“
“Po „Motinos pieno“ premjeros daug emocijų, o žodis tik vienas – katarsis. Spektaklio kūrėjai netgi pasitiko gastropoetiniais intarpais koridoriuje, lydimais Brežnevo vapėjimo. Birute Mar gebėjimas persikūnyti paeiliui į skirtingus personažus – tiesiog fenomenalus! Nespoilinsiu, tik tiek, kad buvo įspūdinga, net pati savo gludintą romano tekstą pamačiau naujai. Visiems rekomenduoju pamatyti ir svarbiausia – patirti!”
„Birutės Mar naujas spektaklis “Motinos pienas”. Galbūt vienintelis būdas susitaikyti su traumuojančia praeitimi – ją išsakyti viešai. Tai skausminga, tęsiasi ilgai. Bet tik supratę ir iškentėję, galime palikti praeities demonus ir pradėti gyventi. Praeities nepaykantos, kuomet skaudiname save ir kitus, nepamiršime, bet tik praėjus šį kelią galėsime susitaikyti su savimi.”
„Dėkui už TIKRĄ spektaklį, kuriame regi jauti TIKRĄ gyvenimą“
„Nuostabu ir labai jautru. Tikrai verta pamatyti”
„Mane ypač sukrėtęs spektaklis. Kovo 4 d. dar kartą žiūrėsiu. Šių dienų skausme ši tema ypatinga”
„Ačiū labai už stiprų ir tuo pačiu jautrų spektaklį. Mano empatijos raumuo pertemptas. Vienas stipriausių šių dienų teatro spektaklių.”
„Nuostabus spektaklis. Sugraudino tiek dukrą, tiek mane…”
„O aš trumpai. Apie pieną. Motinos. Ir ne tik. Apie laisvę. Apie mus. Apie ašaras. Labai labai STIPRUUUUUPažiūrėkit, jei norit TIKRUMO. GYLIO. MEILĖS…Ir labai ačiū Birute Mar. Sujaudinot. Atvėrėt žaizdą. Apiplovėt ją. AČIŪ.”
„Apie laisvę… Teatre tik vienas žmogus atlieka du pagrindinius, išjaustus vaidmenis apie laikmetį, keliantį smaugiančius prisiminimus, ašaras dėl Motinos pieno – akies, šlapiuojančios nuo ašarų krašteliu dirstelėjau į praeitį. Solo teatro spektaklis „Motinos pienas” pagal to paties pavadinimo Noros Ikstenos romaną tarsi laiko mašina grąžino į sovietinių laikų laikmetį… Sasiskos, kefyras, degtinė, smegenų plovimas, talentų žlugdymas, susidorojimas, jei net tik galvoji kitaip… Ar norėtum ten grįžti?… Noriu LAISVĖS.”
„Esu sužavėta aktorės meistriškumu, visa teatro grupe, kuri nuostabiai išpildė visas aktorės pateiktas mintis ir išgyvenimus, taip subtiliai ir meniškai… Nuostabus vakaras su nuostabia aktore”.
„Abu spektakliai („Motinos pienas” ir „Buda palėpėje”) puikūs. Labai geras jausmas po Birutės Mar spektaklių. Žavi gebėjimai, kūrybiškumas, atvirumas, bei šiltumas. Dėkui už galimybę tokio patyrimo.”
„Motinos pienas – geriausia ką teko matyti. Apie viską pagalvota, ypatingas dėmesys detalėms: muzika, dekoracijos, drabužiai – tobulai atspindėtas laikmetis. Net žiūrovas pasitinkamas ,,ta” dvasia. Puiki paralelė su dabartimi kas vyksta. Ačiū Ačiū Ačiū
Stiprybės” „Buvo tikrai labai labai profesionalu,kitaip ir būti negali su Birute Mar ir jaudinančiai stipru”
„Traumuojanti praeitis, profesionaliai kuriama ideologija gali tapti nostalgija? AČIŪ BIRUTEI MAR!”
„Koks trapus, jautrus Birute Mar dialogas su Noros Ikstenos tekstu ir drauge koks stiprus, koks išjaustas. Kaip džiaugiausi, kad taip sąžiningai prieita prie paties romano, išbūti visi (mano akimis) stipriausi akcentai. Kažkas labai skaudžiai švaraus, tikro šitame spektaklyje. Labai rekomenduoju.”
„Atpažįstamai jautriai. Mamos ir dukros istorija. Mano ir, manau, daugelio iš mūsų. Užspausti jausmai ir išsiveržiantis skausmas vienumoje.”
„Mačiau spektaklį „Motinos pienas”. Iki šiol atsimenu aktorės meistriškai atliktą vaidmenį ir perteiktą iki smulkmenų kūrinio nuotaiką. Šiemet renkuosi vėl nerti giliai, jautriai, stipriai su Solo teatru ir talentingąja Birute Mar”
„Ačiū už nuostabų, gilų spektaklį. Fantastiškas darbas! Ir puiki atsvara šiuolaikinėms pramoginėms TV ir kino „traleliuškėms”
„Puikus spektaklis, sukaustė nuo pirmos minutės”
„Stipri knyga, bet spektaklis viršijo lūkesčius”
„Puikiai pastatytas spektaklis. Teko pernai Kaune pamatyti. Ir knyga labai patiko. Rekomenduoju ir pamatyti, ir paskaityti”